Vakarinis vapsvaėdis
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Pernis apivorus Apsauga: 3(R) – Reta rūšis |
---|
Vakarinis vapsvaėdis Vokietijoje |
Apsaugos būklė |
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Pernis apivorus Linnaeus, 1758 |
Paplitimas |
Vakarinių vapsvaėdžių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje, pagal 2016 m:
|
Vakarinis vapsvaėdis[2] arba tiesiog vapsvaėdis[3] (Pernis apivorus) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis, tikrųjų vapsvaėdžių (Pernis) genties plėšriųjų paukščių rūšis.
Matmenys
redaguotiKūno ilgis – 50-60 cm, iš jų uodega – 21-27 cm. Skersmuo tarp abiejų išskleistų sparnų galų 118–144 cm. Dydžio dimorfizmas tarp abiejų lyčių labai mažas – patinai užauga iki 94 % patelių dydžio. Vidurio Europoje gyvenančių patinų sparnų ilgis yra 383–441 mm, vidutiniškai 409 mm, patelių iš šios teritorijos – 397–430 mm, vidutiniškai 415 mm. Tikslesnių duomenų apie svorį trūksta, bet rugpjūčio mėn. patinai gyvenantys Europoje svėrė 790–943 g, vidutiniškai 836 g, tuo tarpu patelės 790–1050 g, vidutiniškai 963 g.
Morfologija
redaguotiSpalva labai įvairuoja. Patino galva pilka, patelės kiek išmarginta. Kūno viršutinė dalis rusva. Uodegos pamate dvi, o gale viena plačios skersinės juostos. Apatinė kūno pusė dažniausiai balta su retomis skersinėmis dėmėmis, kartais visa skersai raiba. Pilvinė dalis dar esti gelsva ar ruda, nedėmėta arba su balsvomis dėmėmis. Kaktoje ir aplink akis nėra šerelių, o plunksnos labai trumpos, primena žvynus. Snapas juosvas. Kojos geltonos, nagai juodi.
Jaunikliai dažniausiai visai rudi. Jų galva, kaklas ir sparnai dėmėti; galva kartais balsva ir tamsiai dėmėta. Apatinė kūno pusė balta su rudomis dėmėmis.
Dauginimasis
redaguotiDeda du, rečiau vieną ar tris kiaušinius. Kiaušinius deda kas 3-5 dienas. Kiaušinis 52 x 41 mm, vidutiniškai sveria 49 g. Perėti pradeda nuo padėto pirmojo kiaušinio. Peri abudu tėvai 30-35 dienas. Po 35-45 dienų jaunikliai pradeda skraidyti. Pradžioje jie laikosi su tėvais, kurie jauniklius maitina maždaug iki maždaug 55 dienų. Pilnai savarankiškais tampa po 75-100 dienų. Jaunikliai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.
Amžius
redaguotiIlgiausiai išgyvenęs individas gyveno 29 metus.
Mityba
redaguotiIeškodami maisto, vakariniai vapsvaėdžiai tupi medžiuose žemiau miško skliauto išsimėčiusiuose miškeliuose, miško pakraščiuose. Taip elgdamiesi, matyt ieško skraidančių vapsvų, kurios dingsta prie žemės. Rasti lizdai iškapstomi, kartais apie 40 cm gilio duobę.
Pagrindinis vakarinių vapsvaėdžių maistas – vapsvų lervos. Rečiau maitinasi kamanių ir laukinių bičių lervomis. Taip pat vienintelis azijinių širšių Vespa velutina plėšrūnas. Turi ilgus pirštus ir nagus pritaikytus kasti ir grėbti, o ant galvos – žvynus primenančias plunksnas, kurios, kaip manoma, apsaugo nuo vapsvų, bičių, kamanių, širšių įgėlimų. Taip pat yra manoma, kad jų plunksnose yra cheminė atgrasanti medžiaga, kuri apsaugo nuo paminėtų vabzdžių antpuolių.
Nors ir rečiau, bet jų mitybos racioną taip pat sudaro varlės, driežai, smulkūs graužikai, vabalai, žiogai ir smulkūs paukščiai.
Paplitimas Lietuvoje
redaguotiGyvena miškuose, jų pakraščiuose. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Taip pat skaitykite
redaguotiGalerija
redaguoti-
Morfologinis vakarinio vapsvaėdžio piešinys (tarp 1862-1873 metų)
-
Vakarinio vapsvaėdžio kiaušinis
-
Vakarinis vapsvaėdis
-
Vakarinis vapsvaėdis skrydyje
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „IUCN Red list - Pernis apivorus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2021-08-20. Straipsnis anglų k.
- ↑ terminai.vlkk.lt / Vakarinis vapsvaėdis Archyvuota kopija 2023-10-30 iš Wayback Machine projekto. | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.10.30.
- ↑ Mečislovas Žalakevičius. vakarinis vapsvaėdis (Pernis apivorus), vapsvaėdis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015