Valkininkų mūšis (1700)

Valkininkų mūšis
Data 1700 m. lapkričio 18 d. Vieta laukai tarp Valkininkų ir Lieponių karčemos Rezultatas konfederatų pergalė
Konflikto šalys
Sapiegos	Valkininkų konfederacija
Vadovai ir kariniai vadai
Mykolas Pranciškus Sapiega	Mykolas Servacijus Višnioveckis Grigalius Antanas Oginskis
Pajėgos
2 000 karių patrankos	4 000 bajorų patrankos
Nuostoliai
tiksliai nežinoma, iš viso žuvo keli šimtai bajorų ir kareivių	tiksliai nežinoma, iš viso žuvo keli šimtai bajorų ir kareivių

Valkininkų mūšis įvyko 1700 m. lapkričio 18 d. tarp Sapiegų giminės ir Valkininkų konfederaciją sudariusių LDK bajorų, laukuose tarp Valkininkų ir Lieponių karčemos.

Priežastys

Vienas pagrindinių konflikto veikėjų – LDK didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega

1694-97 metais prasidėję atviri nesutarimai tarp LDK didikų Sapiegų ir bajoriškos opozicijos apogėjų pasiekė 1697 m., kada buvo priimtas „teisių sulyginimo“ (koekvacijos) įstatymas, juo buvo susiaurintos Sapiegų turėtų LDK didžiojo etmono ir iždininko urėdų teisės. Situaciją dar labiau komplikavo ir naujojo išrinkto ATR valdovo opozicija Sapiegoms.

Sąlygos kariniam konfliktui susiformavo, kai Sapiegos atsisakė patenkinti Valkininkų konfederacijos reikalavimus, suformuluotus Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio.

Mūšio eiga

Idėjinis konfederatų vadas – Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis

Valkininkuose paskelbus konfederaciją, kariuomenei vadovavo generalinis pulkininkas (naujai sukurta pareigybė) kunigaikštis Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Žemaičių seniūnas Grigalius Antanas Oginskis. Ją sudarė apie 4 tūkst. karių.

Sapiegų pajėgos, atsiųstos iš Vilniaus, buvo ženkliai mažesnės, tik apie 2 tūkst. kareivių. Joms vadovavo LDK didysis žirgininkas Mykolas Pranciškus Sapiega, Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos sūnus.

Mūšis truko kelias valandas, buvo panaudotos patrankos, abiejų pusių nuostoliai siekė kelis šimtus žmonių, bajorų ir kareivių. Tarp sužeistųjų buvo LDK didysis iždininkas Povilas Benediktas Sapiega. Po mūšio Mykolas Pranciškus Sapiega buvo paimtas į nelaisvę, vėliau Valkininkų pranciškonų vienuolyne nužudytas.

Pasekmės

Valkininkų konfederacijos aktu iki tol LDK valdyme dominavę Sapiegos buvo paskelbti bešloviais (žr. infamija), o jų giminei priklausę dvarai konfiskuoti.

Literatūrinis požiūris

Balys Sruoga yra parašęs istorinę dramą „Kazimieras Sapiega“, joje Sapiegų giminę jis vaizdavo kaip kovotojus už LDK savarankiškumą, tačiau istoriniu požiūriu, ši kūrinio interpretacija nėra tiksli.

Šaltiniai

• 1700 m. mūšis prie Lieponių
• 1700 11 18 įvyko Valkininkų mūšis
• G.Sliesoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus karo išvakarėse: didikų grupuočių kova 1690–1697 metais, Vilnius, 2000.
• Sapiegų baroko ansamblis Archyvuota kopija 2014-08-13 iš Wayback Machine projekto.
• Olkieniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 484 psl. (lenk.)