Mykolas Pranciškus Sapiega
Mykolas Pranciškus Sapiega | |
---|---|
Sapiegos | |
Lapinas (herbas) | |
Gimė | 1670 m. |
Mirė | 1700 m. lapkričio 19 d. (~30 metų) |
Tėvas | Kazimieras Jonas Sapiega |
Motina | Kristina Barbora Hlebavičiūtė |
Mykolas Pranciškus Sapiega (lenk. Michał Franciszek Sapieha, 1670–1700 m. lapkričio 19 d. Valkininkuose) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas. Lietuvos didysis žirgininkas (1690–1700), Lietuvos artilerijos generolas (1698) ir Austrijos armijos feldmaršalas-leitenantas (1700 m. gegužės 30 d.).
Biografija
redaguotiKilo iš magnatų Sapiegų giminės Čereisko-Ružano linijos, herbo „Lis“ savininkas, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos (1638–1720) ir Kritinos Barboros Hlebavičiūtės (m. 1695) antrasis sūnus. Turėjo brolius Stanislovą Jurgį ir Aleksandrą Povilą.
Mykolas Pranciškus Sapiega mokėsi jėzuitų kolegiume Varšuvoje ir Braneve (Braunsberge). 1689 m. pradžioje savo tėvo buvo išsiųstas pas Austrijos feldmaršalą, hercogą Karolį Lotaringą pabandyti Vienoje sudaryti sąjungą tarp Sapiegų ir Austrijos rūmų. Tais pačiais 1689 m. įstojo į Austrijos armijos tarnybą, 1690 m. dalyvavo karinėse kampanijose prieš turkus-osmanus. 1690 m. Mykolas Pranciškus Sapiega grįžo į tėvynę ir gavo Lietuvos didžiojo žirgininko pareigybę. 1691 m. dalyvavo Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio kampanijoje į Moldaviją, po to išvažiavo į Austriją.
1692 m. balandžio 28 d. gavo Austrijos armijos generolo-feldvachtmeisterio (generolo-majoro) laipsnį. 1693–1694 m. buvo 47-ojo pėstininkų pulko vadu, 1693 m. dalyvavo Austrijos armijos Belgrado apgultyje. 1694 m. lapkritį kaip apdovanojimą už karinę tarnybą Šventosios Romos imperatorius Leopoldas I Mykolą Pranciškų Sapiegą paskyrė šarvuoto pulko vadu.
1695 m. Mykolas Pranciškus Sapiega grįžo į LDK. Tėvynėje dalyvavo kovoje su Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos šalininkais, kurią laimėjo ir įgijo Sapiegom naujas žemės valdas. 1698 m. palaikė Saksonijos kurfiursto Augusto Stipriojo kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. Tais pačiais 1698 m. paskirtas vadovauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos korpusui ir gavo Lietuvos artilerijos generolo laipsnį. 1699 m. jam buvo perduota Ašmenos seniūnija. 1700 m. nuo Austrijos imperatoriaus gavo feldmaršalo-leitenanto laipsnį ir Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą.
1696–1700 m. Mykolas Pranciškus Sapiega dalyvavo kovose su antisapieginiais konfederatais, vadovaujamais Žemaitijos generalinio seniūno, kunigaikščio Grigaliaus Antano Oginskio. 1700 m. lapkričio 18 d. vadovavo Sapiegų kariams kovoje su ginkluotų bajorų pulku Valkininkų mūšyje. Sapiegos patyrė pralaimėjimą, o generolas Mykolas Pranciškus Sapiega pasidavė į nelaisvę ir buvo bajorų užmuštas kitą dieną.
Vedęs nebuvo ir palikuonių nepaliko.
Literatūra
redaguoti- Грыцкевіч А. Сапегі // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: БелЭн, 2005. – Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – С. 549. – 788 с. – ISBN 985-11-0378-0.