Vaclovas Šliageris
| Vaclovas Šliageris | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1881 m. Jučiai, Raseinių rajonas, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1963 m. sausio 29 d. (~82 metai) Tytuvėnai, Lietuva
|
| Veikla | pedagogas, etnografas, visuomenės veikėjas |
| Pareigos | 1922–1929 m. Šiaulių gimnazijos direktorius |
| Alma mater | Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, Maskvos universitetas |
 Vikiteka |
Vaclovas Šliageris |
Vaclovas Šliageris (1881 m. Jučiuose, Raseinių raj. – 1963 m. sausio 29 d. Tytuvėnuose) – pedagogas, etnografas, visuomenės veikėjas.[1]
BiografijaKeisti
1900 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1906 m. – Maskvos universitetą. Mokė Liepojos ir Kerčės gimnazistus, Radviliškio ir Šiaulių moksleivius.[1]
1918–1922 m. Radviliškio progimnazijos direktorius,[1] 1922–1929 m. Šiaulių gimnazijos direktorius.[2] 1922–1931 m. ir 1940–1941 m. Šiaulių berniukų gimnazijos fizikos mokytojas.[1]
1932–1940 m. Kretingos gimnazijos mokytojas,[1] 1940 m. išėjo į pensiją. 1941 m. ištremtas į Sibirą, Altajaus kraštą. Čia buvo paskirtas „Pramkombinato“ ūkio kerdžiumi, du sezonus ganė bandą. Karui įpusėjus, pakviestas mokyti moksleivius. Tremtyje išbuvo iki 1956 m.[1]
IšnašosKeisti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Prie šviesuolio kapo atvedė lemtingas sapnas. Skrastas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-07-21.
- ↑ Fizikos istorija Lietuvoje: 1579-1940, Mokslas, 1988, p. 186, ISBN 978-5-420-00041-0
- ↑ Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos Archyvuota kopija 2021-07-20 iš Wayback Machine projekto.. Kretingos muziejus. Nuoroda tikrinta 2021-07-21.
- ↑ Vacys Milius (1993), Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija: XIX a. antroji pusė--XX a. pirmoji pusė, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p. 127, ISBN 978-5-420-01168-3