Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vaalo (volofų kalba: Waalo, pr. Oualo) - Afrikos valstybė, XIII-XIX a. egzistavusi Senegalo upės žemupyje, dab. Senegalo ir Mauritanijos teritorijoje, sukurta volofų tautos. Jos valdovai tituluoti brak.

Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

Istorija

redaguoti
 
Vaalo valstybės vieta Džolofo konfederacijoje

Vaalo buvo pirmoji istorijoje volofų tautos valstybė, įkurta XIII a., susiformavusi byrant Tekrūro imperijai. Po to ji ilgą laiką buvo Malio imperijos vasalė. Iš šios valstybės kilęs žmogus vėliau įkūrė Džolofą.

Iškilus Džolofui, Vaalo tapo viena iš Džolofo konfederacijos sudėtinių dalių, išlaikiusi savo savivaldą ir valdyta.

Pirmoji Vaalo sostinė buvo Guribelis šiauriniame Senegalo krante (dab. Mauritanijoje), vėliau perkelta į Ndiangue pietiniame, o trečiąja sostine tapo Nderas ant Gjerso ežero kranto.

XVI a. prasidėjus Džolofo silpimui, Vaalo iškovojo visišką nepriklausomybę. Ši valstybė ėmė dalyvauti vergų prekyboje. Prancūzai pajūryje įkūrė Sen Lui miestą, per kurį Vaalo pardavinėjo gumiarabiką ir vergus.

Tačiau ilgainiui valstybė silpo. Senegalo deltoje nuo jos atskilo Bifešė, šiaurėje - Bethio, smulkios karalystės, kurios kovojo su centrine valdžia.

1855 m. Vaalo buvo užkariautas prancūzų, Lui Fadherbės ekspedicijos metu. Tai buvo pirmoji prancūzų įgyta teritorija Senegalo žemyne, nuo kurios prasidėjo užkariavimai tolyn į rytus.

Kultūra, valdymas

redaguoti

Kaip ir daugumoje volofų valstybių, Vaalo visuomenė buvo griežtai pasidalinusi į kastas. Islamas buvo nominali valstybės religija, tačiau iš tikro jis įsitvirtino tik valstybės egzistavimo saulėlydyje.

Valdovas brakas buvo renkamas iš trijų viešpataujančių giminių. Jis valdė per tarybą.

Senegambijos istoriniai regionai ir tautos  
Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (Bondu, Chaso) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | Romarongas (mende, Solimana, Koya, konai, limbai, kuranko)
Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | kerakai | mandžakai | bižogai | balantai | papeliai | biafai | nalu | landomai | bagai | susu | šerbrai