Bainukai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Bainukai (Baïnouks)
Gyventojų skaičius	34,5 tūkst.
Populiacija šalyse	Senegalas, Gambija
Kalba (-os)	bainukų
Religijos	vietiniai tikėjimai
Giminingos etninės grupės	džolai

Bainukai (kiti pavadinimai baniukai, banunai) – Afrikos (Senegambijos) tauta, paplitusi pietvakarių Senegale ir Gambijoje. Tauta apgyvendinusi Kaabu istorinio regiono vakarinę dalį ir gyvena susimaišę su džolais.

Dvi bainukų kalbos priklauso Nigerio-Kongo šeimos Atlanto grupei.

Istorija redaguoti

Mokslininkai teigia, kad bainukai yra vieni seniausių Senegambijos gyventojų. Tai rodo jų fizinė sudėtis – jie yra gerokai mažesni, nei kaimynai džolai, sererai ar volofai. Jų pačių padavimai teigia, kad seniau jie gyveno gerokai šiauriau, į šiaurę nuo Gambijos upės, bet vėliau, stumiami sererų, migravo į pietus. Šioje migracijoje juos vedė jų vadas Gana Sira Bana.

Bainukai sukūrė ankstyvuosius savo valstybinius junginius: minimos Bišangoras, Džase, Foni, Buguando. Didžiausia jų buvo Kasanla (Kassanla) su sostine Mampatinge. Nuo XVI a. valstybės priklausė Kaabu imperijai, kuri suformavo specialias bainukų provincijas. Per šį laikotarpį bainukai aktyviai perėmė mandinkų kultūrą, Kaip ir kitos Senegambijos pajūrio etninės grupės, perėmė kontrolę prekyboje tarp europiečių ir giliau žemyne gyvenusių tautų.

XIX a. pabaigoje bainukų gyvenamas žemes, kaip ir visą Kaabu regioną, užėmė Portugalija, tačiau vėliau regioną atplėšė Prancūzija ir prijungė jį prie Senegalo. Šiuo metu bainukų kalba ir kultūra yra beveik užgožta gausesnių džolų kultūros.

Subgrupės redaguoti

Bainukus sudaro keletas etninių subgrupių, kurias skiria beveik tarpusavyje nesuprantami dialektai (kalbos):

Gunjamolo (gunyaamolo) – gyvena šiaurėje, daugiausia Gambijoje;
Samikai (samik) – gyvena piečiau;

Senegambijos istoriniai regionai ir tautos