Prancūzijos Pusiaujo Afrika

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prancūzų Ekvatorinė Afrika – Prancūzijos kolonija Afrikoje, dabartinės Kongo Respublikos, Gabono, Centrinės Afrikos Respublikos, Čado teritorijoje, egzistavusi 1910–1958 m. Iki 1910 m. ši teritorija buvo vadinama Prancūzų Kongu.

Afrique équatoriale française
Prancūzijos Pusiaujo Afrika
Prancūzijos kolonija

1910 – 1958

Flag of Prancūzijos Pusiaujo Afrika

Vėliava

Location of Prancūzijos Pusiaujo Afrika
Location of Prancūzijos Pusiaujo Afrika
Sostinė Brazavilis
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1910 m., 1910
 - Nepriklausomybės 1958 m.
Prieš
Po
Teke karalystė
Čadas
Centrinės Afrikos Respublika
Kongo Respublika
Gabonas
Kamerūnas

Istorija redaguoti

Kolonizacijos pradžia redaguoti

Kongo džiunglių regione prancūzai pasirodė XIX a. pradžioje, Gabono pakrantėse. Spausdami vietinius mpongvė genties karaliukus, 1843 m. jie įkūrė miestą, kuris vėliau tapo Libreviliu, ir nuo čia pradėjo kolonizaciją. Įvairūs prancūzų tyrinėtojai skverbėsi tolyn į Kongo džiungles. Žymiausias jų buvo Savorgnan de Brazza, kuris 1880 m. pasiekė Kongo upę ir Teke karalystę. Čia, sudaręs sandėrį su valdovu makoko, jis įgijo nedidelę teritoriją, kurioje vėliau buvo įkurtas miestas Brazavilis. Prancūzams skverbiantis tolyn į šiaurę Kongo upe, 1889 m. buvo įkurtas Bangis.

Prancūzų Kongas redaguoti

Prancūzų Kongas kaip protektoratas buvo oficialiai įkurtas 1880 m. Jo teritorijos, apėmusios dabartinę Kongo Respubliką, Gaboną, Centrinės Afrikos Respubliką, susiformavo dėl prancūzų tyrinėjimų ir užkariavimų šiose teritorijose. Tos kolonijos sostinė buvo Librevilis.

Tačiau 1904 m. kolonija buvo išskaidyta į tris sritis, kurios davė pradžią dabartinėms Afrikos valstybėms: Vidurinį Kongą (dab. Kongo Respublika), Gaboną ir Ubangi-Šari (dab. CAR).

Ekvatorinė Afrika redaguoti

1910 m. trys sritys vėl buvo sujungtos, pavadinant jas Prancūzų Ekvatorine Afrika. Prie jų prijungta ir Čado sritis. Sostine tapo Brazavilis. 1911 m. nemaža dalis teritorijų buvo užimtos Vokietijos, kurios prijungtos prie Kamerūno. Po Pirmojo pasaulinio karo užgrobtos teritorijos grįžo Prancūzijai, bet į PEA integruotos nebuvo.

Nepriklausomybės redaguoti

 
Kongo civilizacija
Bantu migracija
Kongo imperija (nuo XIII a.)
Atsiskyrusios valstybės (XV-XIX a.):
Ndongo, Matamba, Loangas, Kakongas, Ngojas, Sojas, Teke, Ovimbundu
Kolonijos XVIII-XX a.:
Portugalų Vakarų Af., Portugalijos Kongas, Belgijos Kongas, Prancūzijos Kongas
XX-XXI a. karai:
Angolos, Kongo I, Kongo II
Nepriklausomybė:
Angola, Kongo Respublika, KDR

1958 m. įvykus referendumui, Prancūzų Ekvatorinė Afrika vėl buvo suskaidyta į keturias šalis, kurios kiekviena atskirai įgijo autonomiją. Visos šios šalys 1960 m. paskelbė nepriklausomybę kaip atskiros valstybės.

Taip pat skaitykite redaguoti