Dramblio Kaulo Kranto istorija

Dramblio Kaulo Kranto istorija apima šiuolaikinės Vakarų Afrikos valstybės Dramblio Kaulo Kranto (Cote d´Ivoire), to paties pavadinimo Prancūzijos kolonijos, iš kurios susidarė ši valstybė, istoriją, taip pat ir dabartinės valstybės teritorijoje gyvenusių ir tebegyvenančių tautų ir jų sukurtų valstybių istoriją.

Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

Dabartinė Dramblio Kaulo Kranto valstybė susiformavo sienose, kurios buvo nustatytos kolonijinių valstybių, neatsižvelgiant į geografinius, gamtinius ar religinius, kultūrinius ir kalbinius kolonizuotų šalių ypatumus. Dėl to dabartinė valstybė apima regionus, kurie iki tol praktiškai neturėjo jokios bendros istorijos. Kita vertus anapus sienos atsidūrė regionai, kurie istoriškai glaudžiai susiję su kai kuriais dabartinės valstybės regionais.

Ikikolonijinis laikotarpis redaguoti

Kada Dramblio Kaulo Krante atsirado pirmieji žmonės nustatyti yra sunku, nes drėgname šalies klimate neišliko pirmųjų žmonių palaikų. Apie gausesnį žmonių apgyvendinimą galime spręsti iš išlikusių ginklų ir įrankių likučių, kurie datuojami kaip priklausantys ankstyvajam paleolitui (15000-10000 m. pr. m. e.)[1] ar vėliausiai – neolitui.

Įtakos iš rytų redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Aukso krantas.
 
Svarbiausios gentinės karalystės ikikolonijiniame Dramblio Kaulo krante

Kadangi didžiąją dalį valstybės užima tropiniai miškai, juose, panašiai kaip gretimoje Liberijoje, aukštesnė civilizacija neišsivystė, nebuvo sukurtos valstybės, o vietos gyventojai gyveno susiskaldę smulkiomis gentimis. Dauguma jų priklausė kru kalbinei grupei ir užėmė beveik visą Dramblio Kaulo Kranto pakrantę ir pietvakarinę dalį. Tuo Dramblio Kaulo Kranto teritorija skyrėsi nuo rytuose buvusio Aukso kranto (Akanalando), kur akanai sukūrė aukštą kultūrą, konsolidavo valstybę ir aktyviai prekiavo su europiečiais.

Akanų kultūra veikė dabartinio Dramblio Kaulo Kranto pietrytines teritorijas: XIV a. akanai brongai čia sukūrė Džiamano valstybę (1450–1895), kuri aktyviai prekiavo su musulmonais šiaurėje ir išlaikė įtaką iki Komoės upės. XVIII a. į pietus nuo džiamano akanai anji sukūrė Indenie (pranc. Indénié ir Sanvi (pranc. Sanwi) valstybėles. Šiek tiek vėliau, dar toliau į vakarus, perėję Komoės upę, centriniame Dramblio Kaulo Krante valstybę sukūrė bauliai, kurių sostinė buvo Sakasu. Baulių valstybė, panašiai kaip Ašantis, trumpam išvystė gana sudėtingą politinę sistemą ir buvo tolimiausias Benino civilizacijos vakarų avanpostas. Tačiau ji neturėjo priėjimo prie jūros, kas labai stabdė jos ekonominį vystymąsi.

Įtakos iš šiaurės redaguoti

Labiausiai kultūriškai pažengusi ikikolonijiniais laikais buvo dabartinė šiaurinė Dramblio Kaulo Kranto teritorija, paveikta Sahelio civilizacijos. Dar iki europiečių pasirodymo dabartinio Dramblio Kaulo Kranto teritorijoje gyvenusios senufų, bambarų, kulangų, lobių ir kt. tautelės vertėsi medžiokle, žvejyba, žemdirbyste, amatais.

Šiaurės vakarinė Dramblio Kaulo Kranto teritorija buvo šalia istorinio Manden regiono, mandingų tautos lopšio. XIII a. šiaurėje suklestėjus Malio imperijai, mandingų (maninkių ir djulų) pirkliai kolonizavo vietos tautas, įjungdami jas į prekybą. Nuo XV a. Dramblio Kaulo Kranto teritorijos šiaurinėje, o nuo XVIII a. – ir vidurinėje dalyje susiformavo savarankiškos kunigaikštystės. Tarp jų svarbiausia buvo musulmoniška Kabadugu su sostine Odienėje (pranc. Odienné), ir Senufų karalystė, išlaikiusi vietinę afrikietišką religiją. Viena svarbiausių šiaurinės teritorijos valstybių buvo Vatara imperija, susiformavusi senufų gentinėse teritorijose, tačiau valdoma musulmonų djulų. Nuo XVIII a. pradžios ši imperija iš Kongo miesto užvaldė milžiniškas teritorijas, įskaitant didžiąją dalį dabartinio Burkina Faso.

Tuo pat metu šiaurės rytinė Dramblio Kaulo Kranto teritorija patyrė įtaką iš mosių karalysčių (dab. Burkina Fasas). Lobiai ir kulangai buvo labiausiai paveikti šios kultūrinės įtakos. Jie sukūrė Bunos karalystę.

Kolonizacija redaguoti

Europos kolonizatoriams regionas nebuvo parankus, kadangi neturėjo daug patogių vietų uostams. Todėl prekyba vystėsi labai vangiai. Tai lėmė, kad Dramblio Kaulo Kranto teritorija labai menkai nukentėjo nuo vergų prekybos. Kurį laiką (XVII a.) paklausi vietos prekė, kuria prekiavo pakrantės džiunglių tautos, buvo dramblio kaulas, dėl ko vėlesnė valstybė ir gavo pavadinimą, tačiau išnaikinus dramblius, XVIII a. ji irgi nunyko.

Prancūzai pirmą kartą pabandė įsitvirtinti pakrantėje XIX a. viduryje, tačiau kolonizacija nesiplėtė: teritorija buvo greičiau kolonizuojama iš šiaurės, t. y. iš Manden regiono, nei iš pakrantės. Todėl būtent ten vyko prancūzų tyrinėjimai. Pačioje XIX a. pabaigoje šias šiaurines teritorijas užvaldė Vasulu imperija. 1898 m. ją nugalėję, prancūzai galutinai įsitvirtino teritorijoje.

Nepriklausomybė redaguoti

1960 m. liepos 11 d. Prancūzija sutiko suteikti Dramblio Kaulo krantui nepiklausomybę[2][3] ir tai padarė rugpjūčio 7 d. Sostine tapo Abidžanas. Pirmu prezidentu buvo Feliksas Ufvetas Bvanis (pranc. Félix Houphouët-Boigny), valdęs iki savo mirties 1993 m. Jis buvo koncervatyvus, priešingai nei kiti regiono lyderiai, nebuvo kairiųjų pažiūrų ir nesilaikė antivakarietiškų nuostatų.

1993 m. po Bvanio mirties prezidentu tapo Henri Konan Bédié. Jį nuvertė nušalintas generolas Robert Guéï 1999 m. gruodžio 24 d. Dėl pirmo perversmo šalies istorija pablogėjo ekonominė padėtis ir chunta sutiko organizuoti demokratinius rinkimus kitais metais. Juos laimėjo Laurent Gbagbo. Guéï iš pradžių nenorėjo pripažinti nugalėtojo, bet po gatvės protestų nusileido.

Nuorodos redaguoti

  1. Guédé, François Yiodé (1995), "Contribution à l'étude du paléolithique de la Côte d'Ivoire : État des connaissances", Journal des africanistes 65(2): 79–91, ISSN 0399-0346 .
  2. „1960: The year of independence“. France 24 (anglų). 2010-02-14. Nuoroda tikrinta 2019-09-20.
  3. „4 AFRICAN STATES ATTAIN FREEDOM; France Gives Independence to Ivory Coast, Niger, Dahomey and Volta“. New York Times. 1960 m. liepos 12 d.