Stanislovas Daugirdas

Stanislovas Daugirdas
Daugirdai (giminė)
Daugirdų giminės herbas Gulbė
Daugirdų giminės herbas Gulbė
Gimė 1748 m.
Plembergo dvaras, Raseinių apskritis
Mirė apie 1835 m.
Plembergo dvaras, Raseinių apskritis
Tėvas Juozapas Samuelaitis Daugirdas, h. Gulbė
Vaikai Tadas (1791-1849),
Ona Teodora Magdalena (1795-1800),
Rožė Rozalija (g.1796),
Mykolas Steponas (1801-1869),
Juozapas (1803-1871).
Vikiteka Stanislovas Daugirdas

Stanislovas Daugirdas (1748 m. Plembergo dvare, Raseinių apskrityje – mirė apie 1835 m. ten pat) – Didžių Dirvėnų vaivada, vėliau Žemaičių Kunigaikštystės tijūnas,[1] stambus žemvaldys: turėjo virš 2000 ha ariamos žemės ir virš 3000 ha miško. Sudarė ir legitimizavo Daugirdų giminės genealogijos medį.[2]. Plemborgo ir Pakluonio (Paklanių dvaras) savininkas.

Biografija redaguoti

Kilęs iš Ariogalos bajorų Daugirdų šeimos, herbas „Gulbė“. Tėvas – Juozapas Samuelaitis Daugirdas (g. apie 1710 m.) – LDK iždininkas, turėjo šiuos dvarus ir žemes: Kampai Kauno paviete, Paliepiai Vilkijos paviete ir Pakluoniai (Paklaniai) Raseinių paviete, paminėtas 1740 m. karaliaus Augusto II rinkėjų sąraše. Vyriausias Juozapo sūnus Vincentas iš tėvo gavo Paliepių dvarą ir žemes, o jaunesnis sūnus Stanislovas, kadangi turėjo daug palikuonių, paveldėjo visą likusį tėvo turtą.

1764 m. Stanislovas Daugirdas paminėtas kaip Didžių Dirvėnų tijūnas.

1774 m. Stanislovas Daugirdas iš tėvo dovanų gauna Paklanių dvarą Raseinių paviete.

1775 m. inžinierius ir Žemaičių tijūnas Stanislovas Daugirdas (lenk. Stanisław Dowgird Ciwun Żmudzki) už uždirbtus pinigus iš Kauno-Raseinių kelio statybos įsigijo žemės Kėdainių apskrityje, Ariogalos valsčiuje, o iš Marcinkevičiaus įsigijo Plembergą. XIX a. pradžioje pastatė ant mūrinių pamatų vieno aukšto plytų mūro dvarą su sparnu dešinaime šone.

1778 m. minimas kaip Žemaitijos raikytojas (krajczy żmudzki).

1814 m. paminėtas kaip Žemaitijos tijūnas.

1816 m. Raseinių pavieto bajorų surašyme Stanislovas Daugirdas paminėtas kaip Plembergo dvaro sąvininkas, taip pat turįs Paklanių palivarką, ir 164 baudžiauninkus.

Šaltiniai redaguoti

  1. Polska encyklopedia szlachecka. Tomas 12. 1938 m. psl. 414
  2. Rodzina Dowgirdów. Wspomnienia. Aut. Jurgis Daugirdas, 1982 m.; privati publikacija lenkų kalba

Nuorodos redaguoti