Daugirdai (giminė)

Daugirdai
Gulbė
Gulbė
Kilmė Vlostidai
Pradininkas Daugirdas Jonas Gedigaudaitis
Titulas bajorai
Laikotarpis XIV-XX a.
Šalys LDK
Dvarai Daugirdavos dvaras,
Plembergo dvaras,
Pernarava,
Mikalava,
Verėduvaitė ir kt.

Daugirdai – Lietuvos bajorų giminė, iškilusi valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Didžiajam. Pavardės kilmė vardinė, nuo pagoniško lietuvių vardo „Daugirdas“, sudurtinė iš lietuviškų žodžių dau- (daug) ir gird- (girdėti), reiškianti „daug girdėtas, žymus žmogus“. Sutinkamas ir kitas pavardės lietuviškas variantas „Daugirda“. Lenkų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Dowgird, Dowgerd, Dowgierd, Dawgird, Dawgierd, Dołgird ir Dowgiert (Daugirdas), z Dowgirdów, z Dawgirdów ir z Dowgierdów (iš Daugirdų giminės), Dowgirdówna, Dawgirdówna ir Dowgierdówna (Daugirdaitė), Dowgirdowa, Dawgirdowa ir Dowgierdowa (Daugirdienė). Rusų ir Ukrainiečių kalbų šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Довгирд, Довкгирд, Долгорд, Даўгірд, Долъкгирьд (Daugirdas). Giminės palikuonys gyveno Žemaitijoje, LDK ir Lenkijoje.

Pagal legendą senosios „Gulbės“ herbo Lietuvos bajorų giminės - Daugirdai, Duninai-Barkauskai, Minigalilos, Mongirdai, Sakaičiai, Zavišos-Valimantaičiai, Zarembos ir kt., - save kildina nuo riterio Vlasto Daniškio (lenk. Włast lub Włost zwany później Duninem (tj. Duńczykiem) herbu Łabędź), kurio sūnus Petras Vlastaitis (lenk. Piotr Włostowic) apie 1070 m. iš Danijos atvyko su diplomatine misija pas Boleslovą III Kreivaburnį, pasiliko tarnauti šiam kunigaikščiui ir vėliau už tarnybą buvo apdovanotoas valdomis Silezijoje. Apie tai rašė metraštininkas Galas Anonimas. XX a. vokiečių viduramžių tyrėjai ir kurie lenkų istorikai, jų tarpe Tomašas Jurekas, iškėlė hipotezę apie Vlasto kilmę nuo Anglijos saksų karaliaus Haraldo II sūnaus Magnuso Haroldsono, kuris kartu su savo broliais pabėgo iš Anglijos po to, kai pralaimėjo karą prieš Vilhelmą I Užkariautoją.[1][2]

Daugirdų giminės pradininku laikomas Daugirdas Gedigaudaitis-Salkaitis, kuris kartu su tėvu Gedigaudu Salkaičiu per Lietuvos krikštą buvo pakrikštyti Jono ir Jurgio vardais. Gedigaudui-Jurgiui likęs senasis gimnės herbas „Gulbė“ (lenk. Łabędź), o sūnus Daugirdas-Jonas 1413 m. gavęs Lenkijos bajorų herbą „Jaučio galva“ (lenk. Pomian (Bawola Głowa).

1446 m. Kazimiero karūnacijos išvakarėse vykusio pirmojo „visuotinio Seimo“ susirinkimo metu iškilo konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos bajorų giminių, to pasekoje kai kurios lietuvių giminės grįžo prie savo senųjų herbų, atsisakė jiems paskirtų herbų pagal Horodlės Unijos reikalavimus. Šaltiniuose minima, jog Zarembos, Minigailos, vienas iš brolių Kęsgailų (Jonas) ir kt. grįžo prie savo senojo „Gulbės“ herbo.[3] [4] Spėjama, kad ir Jono Daugirdo palikuonys galėjo grįžti prie „Gulbės“ herbo dėl tos pačios priežasties.

XV a. dokumentuose minimų Daugirdų giminystė su Jonu neaiški. [5] 1440-1498 m. minimas Daugirdas Bilevičius, 1487-1489 m. Veliuonos vietininkas, kuris naudojosi herbu „Kapas“ (lenk. Mogiła (Herb Mogila). Ši giminė yra kildinama nuo Žadeikos (Bilevičių giminės). „Kapas“ herbo Daugirdų liniją sudarė tik 3 kartos: Daugirdas Bilevčius-Žadeikaitis, jo sūnus Vaclovas Daugirdas (mirė 1509 m.), didžiojo kunigaikščio dvariškis, ir pastarojo dvi dukterys: Elžbieta ir Ona Daugirdaitės. „Kapo“ herbo Daugirdų-Žadeikaičių linija nutrūko XV a. pab. dėl vyrų palikuonių nebuvimo.

XVI a. minimi Telšių paviete gyvenę nežinomo herbo bajorai Daugirdaičiai ir Kontrimaičiai, kuriems Žygimantas Senasis 1529 m. patvirtino senųjų tėvonijų nuosavybę. 1529 m. jie paminėti kaip Knieto ir Naručio (Neručio) palikuonys: Kontrimaičiai (Kontrimai), Jonas Daugirdaitis (lenk. Jan Dowgerdowicz), Jurgis Saumaitis ir Jonas Milaitis.[6]

Nuo XVII a. minimi bajorai Daugirdai naudojosi „Gulbės“ herbu. Ši Daugirdų giminė įrašyta Vilniaus, Volynės ir Kauno gubernijų geneologijos knygų I-oje ir VI-oje dalyse.

Lietuvoje Daugirdų giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų: Daugirdiškės prie Ažytės upės, Legiečiai, Kniečiūnai ir Daugirdai - Tendžiogalos pav., Mozūriškė prie Dubysos, Pakluoniai (Paklanių dvaras), Daugirdavos dvaras ir Plembergo dvaras - Raseinių pav.; Pašušviai prie Šušvės upės - Josvainių pav.; Beržė, Pavandenė, Nešukuočiai, Domiškės, Šeduikiškiai prie Dragainių, Alsiškė, Krikštakalnis ir Mikutiškės - Pavandenės vlsč.; Kampai - Kauno pav.; Paliepiai - Vilkijos pav.; Pernarava, Mikalava, Verėduvaitė ir kt. [6]

Žymiausi atstovaiKeisti


ŠaltiniaiKeisti

  1. Kim był komes wrocławski Magnus. Venerabiles, nobiles et honesti. Aut. Tomasz Jurek, Toruń, Uniwersytet Mikołaja Kopernika, p.181–192, 1997
  2. "What was the true identity of Magnus, Count of Wroclaw? Aut. M. Skarbek-Kozietulski, November 6, 2010.
  3. Franciszek Piekosiński: Poczet rodów szlachty polskiej wieków średnich. Rocznik Towarzystwa Heraldycznego we Lwowie. Tom II. Lwów 1911.
  4. Хроники Быховца Литовская и Жмойтская. Bychovco kronika, polnoje sobranie letopisej s XVII v., psl. 545.
  5. Nelė Asadauskienė. Daugirdai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 517 psl.
  6. 6,0 6,1 Herbarz szlachty żmudzkiej Tom I; Aut. Grzegorz Błaszczyk, p. 503, Warszawa 2015

NuorodosKeisti