Staigūnai
| Staigūnai | ||
|---|---|---|
  Staigūnai |
||
| 54°15′54″š. pl. 23°41′13″r. ilg. / 54.265°š. pl. 23.687°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šventežerio seniūnija | |
| Gyventojų | 6 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Paciogrynda | |
Staigūnai – kaimas šiaurės rytinėje Lazdijų rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Šventežerio, pietiniame Dusios krante, Metelių RP. Stovi Kryžių koplyčia. Pro kaimą teka Šventupė ir jos intakas Pečiagrinda. Eina keliukas Sutrė–Zebrėnai.
Etimologija redaguoti
Kaimo pavadinimas – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Staigūnas (plg. pavardės Stáigis, Staigỹs).[2]
Istorija redaguoti
1702 m. žygiuodamas į karą prieš švedus čia buvo sustojęs Lietuvos kariuomenės etmonas Mykolas Servantietis Višnioveckis. Būdamas labai pamaldus jis pastatė 3 kryžius, ant vieno iš jų pakabino Barūnų Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Po mūšio praregėjus ir pasveikus sužeistam kariui, vieta imta lankyti kaip stebuklinga.
Pirmoji medinė koplyčia pastatyta 1816 m., perstatyta apie 1910 m., nugriauta 1963 m. Dabar išlikę tik jos pamatai. Naujoji Kryžių koplyčia pastatyta 2000 m.
Iki XX a. pradžioje dabartinio kaimo vietoje buvo Pečiagrindos (Pečegrindos) dvaras. Jis pateko į Seinų apskrities Šventežerio valsčių ir parapiją.[3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XX a. pradžia | Šventežerio valsčius |
| 1995–2015 m. | Teizų seniūnija |
| 2016– | Šventežerio seniūnija |
Gyventojai redaguoti
 | |||||||
| 1880 m. | 1888 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 9 | 15 | 13 | 64 | 52 | 33 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 16 | 12 | 10 | 6 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Paciogrynda. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 808 psl. (lenk.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Staigūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 276 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.