Vikipedija

Barūnai

Apie kaimą Breslaujos rajone žr. Barūnai (Breslauja).

Barū́nai [1] (blrs. Баруны, rus. Боруны) – agromiestelis šiaurės vakarų Baltarusijoje, Ašmenos rajone, 20 km į pietryčius nuo Ašmenos, prie Žyliankos upelio. Garsėja stebuklingu Barūnų Dievo Motinos paveikslu. Barūnų Dievo Motinos kultui daugiau nei 300 metų (jubiliejus buvo atšvęstas 1991 m. rugpjūčio mėnesį).

Barūnai
blrs. Баруны
Barūnų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Barūnai
Barūnai
54°18′50″š. pl. 26°07′34″r. ilg. / 54.314°š. pl. 26.126°r. ilg. / 54.314; 26.126 (Barūnai)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Ašmenos rajonas
Gyventojų (2001) 525
Vikiteka Barūnai
Barūnų Švč. Dievo Motinos paveikslas miestelio bažnyčioje

Istorija redaguoti

Barūnai žinomi nuo XV a., XVII a. juose ėmė kurtis bazilijonai. 1691–1692 m. dvarininkas M. Pesliakas pastatydino medinę bažnyčią ir bazilijonų vienuolyną, padovanojo juos bazilijonams. Prie jo veikė 6 klasių mokykla. 1747–1763 m. bazilijonai pastatydino mūrinę bažnyčią ir vienuolyną. XIX a. viduryje Rusijos valdžia uždarė vienuolyną, bažnyčią pavertė stačiatikių cerkve. 1915–1933 m. su 1915 m. pabaigos – 1920 m. pertrauka veikė Barūnų mokytojų seminarija. 1919 m. bažnyčia vėl grąžinta katalikams, įkurta parapija.

LDK laikais Barūnai priklausė Vilniaus vaivadijai, užėmus Rusijos imperijai – Vilniaus gubernijai, 1920–1939 m. – Vilniaus vaivadijai. Barūnai visą laiką buvo Kučionių valsčiaus dalis, XIX a. tai buvo miestelis Ašmenos apskrityje.[2] Pagal 1920 m. Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartį Barūnai turėjo atitekti Lietuvai, tačiau 1920 m. juos okupavo Lenkija. 1939 m. priskirti Baltarusijos TSR. 1942–1944 m. įėjo į Lietuvos generalinę sritį.

  •  
    Miestelio vaizdas (dail N.Orda, 1879 m.)
  •  
    Pirmojo pasaulinio karo metu
  •  
    Įvažiavimas į miestelį 1916 m.
  •  
    Barūnų cerkvė (dail. V.Vichmanas, 1916 m.)
  •  
    Barūnų bažnyčia (1930 m.)

Vienuolyno ir bažnyčios kompleksas redaguoti

Bazilijonų vienuolynas ir bažnyčia bajoro M. Pesliako pastatydinti toje vietoje, kur, pasak legendos, miške ant medžio buvo stebuklingai pasirodžiusi Dievo Motina. Šventykla tapo Barūnų Dievo Motinos kulto, gyvuojančio štai jau daugiau nei 300 metų, vieta. XVII a. pabaigoje pastatai buvo mediniai, bet XVIII a. pradžioje Vilniaus bazilijonai pradėjo rūpintis mūrinės bažnyčios ir vienuolyno statyba, kol pagaliau 1778–1793 m. taip ir buvo padaryta. 1839 m. vienuolynas ir bažnyčia buvo uždaryti, o po poros metų čia įsikūrė stačiatikiai. 1919 m. pastatai vėl atiteko katalikams ir nuo tada veikia kaip parapinė bažnyčia.

XIX a. pradžioje Barūnų Dievo Motinos paveikslas buvo vienas iš labiausiai garbinamų Vilniaus apylinkėse, o šiuo metu – vienas iš labiausiai garbinamų Baltarusijoje. Kasmet rugpjūčio 29 d. čia vyksta garsieji Barūnų Dievo Motinos atlaidai. Kadaise šie atlaidai buvo garsūs visame Vilniaus krašte ir pritraukdavo tikinčiuosius iš tolimų vietovių, taip pat ir iš dabartinės Lietuvos teritorijos. Šis sakralinis objektas, stovintis katalikams ir stačiatikiams šventoje vietoje, turi ypatingą aurą.

Šiuo metu Lietuvoje taip pat yra išlikusių Barūnų Dievo Motinos kulto atspindžių ir su paveikslu susijusių vietų. Viena tokių vietų – Kryžių koplyčia pietinėje Lietuvoje (Metelių regioninis parkas). Šioje vietoje 1702 m. žygiuodamas į karą prieš švedus buvo sustojęs ir priešais Barūnų Dievo Motinos paveikslą meldėsi LDK kariuomenės etmonas Mykolas Servantietis Višnioveckis. Kryžių koplyčios, tuo pačiu ir Barūnų Dievo Motinos, kultas ir kultūrinė reikšmė gaivinama.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1855 m. ir 2019 m.
1855 m. 1880 m. 1905 m.[3] 1925 m. 1931 m.[4] 1991 m. 2001 m. 2009 m.[5] 2019 m.
120 165 229 260 366 516 525 454 434


Lietuviai redaguoti

Barūnai yra lietuvių vietovardžių areale. Iš pietryčių pusės Barūnus siekė slaviškų vietovardžių pleištas.[6] Apylinkės nuo seno priklausė ištisiniam lietuvių kalbos arealui, buvo jo pakraštyje. XVII a. Barūnų apylinkių lietuviai pradėjo baltarusėti. XIX a. vidurio istorijos šaltiniai nemini kalbančių lietuviškai.[7]

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. ↑ Boruny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 330 psl. (lenk.)
  3. ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  4. ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  5. ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
  6. ↑ Barūnai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 167
  7. ↑ Petras Gaučas. Barūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 686 psl.

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Barūnai&oldid=7236943"