Neptūnis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Neptūnis (Np)
Periodinė grupė	Aktinoidas
Atomo numeris	93
Išvaizda	Sidabriškas metalas Vaizdas:Np,93.jpg
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	[237] а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	130 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	604,5 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Rn] 5f4 6d1 7s²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	220 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	0,08989 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	?
Termodinaminės savybės
Tankis	20,2 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	6,3 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	912 K
Lydymosi šiluma	20,28 kJ/mol
Virimo temperatūra	4175 K
Garavimo šiluma	? kJ/mol
Molinis tūris	0,00 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Neptūnis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Np, eilės numeris 93.

Pavadinimo kilmė

Kadangi cheminis elementas Uranas buvo pavadintas pagal Urano planetą, todėl kitas transuraninis elementas, išgautas iš urano, buvo pavadintas tolimesnės planetos – Neptūno garbei.

Neptūnis gamtoje

Nors neptūnis laikomas sintetiniu elementu, jo pėdsakai yra randami urano rūdoje. Susidaro uranui-238 pasigavus neutroną.

Panaudojimas

Neptūnis gali būti naudojamas branduoliniuose ginkluose vietoj plutonio. Jo kritinė masė - apie 60 kilogramų. 2001 metais Los Alamos nacionalinėje laboratorijoje buvo pagaminta 6 kilogramų neptūnio sfera. Tačiau elemento panaudojimas branduoliniuose ginkluose yra labai nepraktiškas, todėl tokių ginklų nesukurta. Neptūnis yra naudojamas įrenginiuose, skirtuose aptikti didelės energijos neutronus.

Vikižodynas