Sintautų laikinoji bažnyčia

54°52′48″š. pl. 22°59′33″r. ilg. / 54.880073°š. pl. 22.992362°r. ilg. / 54.880073; 22.992362

Sintautų laikinoji bažnyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Šakių
Savivaldybė	Šakių rajonas
Gyvenvietė	Sintautai
Adresas	P. Vaičaičio g. 37B
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1950 m.

Sintautų laikinoji bažnyčia – medinė laikinoji bažnyčia, stovinti Sintautų miestelyje, šalia veikiančios Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Įrengta 1950 m. parapijos namuose.^[1]

Laikinoji bažnyčia įsikūrusi buvusios klebonijos sodyboje, kuri ribojasi su vakarine Sintautų mūrinės bažnyčios šventoriaus tvora. Vidurinėje sodybos dalyje stovinti laikinoji bažnyčia – buvusi klebonija. Dabartinė klebonija (buvusi špitolė) stovi prie gatvės priešais laikinąją bažnyčią. Joje įrengta kunigo, švietėjo Antano Tatarės (1805–1889) muziejinė ekspozicija.^[2]

Istorija redaguoti

Kleboniją pastatė kun. Antanas Tatarė, kuris 1855–1863 m. klebonavo Sintautuose. 1933 m. pastatą pertvarkė klebonas Pranciškus Radžiūnas. Taip jis tapo aukštesnis, pakeistu fasadu, cinkuotos skardos stogu.

Per II Pasaulinį karą Sintautų bažnyčia nukentėjo nuo vokiečių artilerijos sukelto gaisro ir apgriovimų. Nuo 1945 m. pamaldos vyko pritaikytame klebonijos valgomajame. Vėliau pastatas ne kartą buvo tvarkomas, perstatomas, kol tapo tinkamas jame įsikurti laikinajai bažnyčiai. 1958 m. meistro J. Pikčilingio rūpesčiu įrengtas altorius ir vargonų choras. Laikinąją bažnyčią vėliau pertvarkė klebonas Antanas Keblaitis (1960–1964), kuris pristatė zakristiją, suremontavo sienas, paaukštino pastato vidaus erdvę. 1960 m. meistras Vytautas Duoba pastatė piliorius, o A. Adomaitis padarė sakyklą ir suolus. 1961 m. meistras P. Sederavičius pastatė didįjį ir šoninius altorius. Kiek vėliau klebono Jono Kavaliausko pastangomis (1964–1971) iš parapijos Rūgių koplyčios atvežtas altorius, bažnyčios vidus apkaltas lentomis ir nutinkuotas. Prie kun. Antano Maskeliūno (1931-2017) atlikti reikšmingi darbai: panaikintas bažnyčios rūsys, nugriauta mansarda, apskardintas stogas. 1975 ar 1977 m. pastatytas bokštas, įrengtas centrinis šildymas. Vėliau jis rūpinosi leidimu ir lėšomis atstatyti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią.^[3] 1995 m. Sintautuose atstatyta mūrinė bažnyčia. 1998 m. laikinojoje bažnyčioje (klebonijoje) įrengta A. Tatarės muziejinė ekspozicija, kuri 1995 m. buvo perkelta iš gimtųjų Rygiškių.^[2]

Architektūra redaguoti

Pastato architektūra nesudėtinga, atskleidžianti buvusią sakralinę paskirtį. Pagrindinis tūris išsiskiria kylančiu bokštu bei kryžiais, langai – vitražiniais kryžiais. Langų forma, chaotiškas šoninių fasadų skaidymas bei galinio rytų fasado (nuo apsidės pusės) architektūra rodo, kad sakralinė funkcija nėra autentiška.^[2]

Dabartinė laikinoji bažnyčia sudėtinio tūrio, vienbokštė, trinavė, bazilikinė. Turi žemesnį priestatą prie galinio rytų fasado (mūrinės bažnyčios pusėje), kur įrengta zakristija ir nedidelis prieangis. Pastato planas ištęsto stačiakampio formos. Vakarų pusėje (nuo varpinės) per visą plotį atskirtas prienavis. Pastatas suręstas iš sienojų ir apkaltas lentomis, priestato prieangis yra mūrinis. Dominuoja horizontalus lentų apkalimas, tik pagrindinio fasado vidurinė plokštuma, trikampiai frontonai ir viršutinė šoninių fasadų bei bokšto dalis apkalti vertikaliai.

Pagrindinis fasadas simetriškas, užbaigtas masyviu trikampiu frontonu ir mediniu kryžiumi. Virš prienavio stogo iškilęs kvadratinio skerspjūvio bokštas, kurio aukštą piramidinę smailę vainikuoja ažūrinis kryžius. Fasadą skaido vertikalios sąvaržos – menčių imitacija. Simetrijos ašyje yra portalas – dvivėrės durys. Pagrindinio fasado langų angos stačiakampės. Išsiskiria apskritas frontono langelis. Šoniniai fasadai dalinai skaidomi vertikaliomis sąvaržomis, langai tokie kaip pagrindinio fasado. Fasadus juosia vertikalus lentų apkalimas ir siauras karnizas.

Interjere dominuoja aukšta centrinės navos erdvė, dengta trapecinio skerspjūvio lubomis. Šoninės navos žemesnės, atskirtos penkiomis poromis kolonų. Presbiteriją nuo navos atskiria stilizuota baliustrada. Vargonų choras įrengtas virš prienavio. Yra trys mediniai orderinių formų altoriai.

Priešais laikinąją bažnyčią stovi netradicinių formų monumentalaus tūrio, moderni varpinė,^[2] pastatyta 1981 m. pagal klebono A. Maskeliūno padarytus eskizus. Ji medinė, karkasinė, kvadratinio plano, ant cementinio cokolio. Visi fasadai vienodi, bažnyčios pusėje yra dvivėrės durys. Sienos apkaltos vertikaliomis lentomis. Akustinės angos pridengtos horizontaliomis skardos juostomis. Stogas plokščias, su viduryje kylančiu ažūriniu kryžiumi.

Sodybos teritorijoje (buvusiame šventoriuje) įrengti dekoratyviniai akcentai – A. Tatarės atminimo koplytstulpis ir kryžius, taip pat balta Švč. Mergelės Marijos statula ant postamento. Prie laikinosios bažnyčios sienos pritvirtinta atminimo lenta su įrašu: Šį namą 1856 m. pastatydino ir jame iki 1863 m. gyveno kun. Antanas Tatarė, Suvalkijos švietėjas, vienas pirmųjų Lietuvos rašytojų. Nuo 1945 m. Sintautų bažnyčia. Nuo 1995 m. A. Tatarės ekspozicija.