Sietlas
Sietlas arba Siatlas (angl. Seattle) – miestas šiaurės vakarų Jungtinėse Amerikos Valstijose, priklauso Vašingtono valstijai. Gyvena 755 078 tūkst. gyventojų (2023 m.),[1] su priemiesčiais apie 3,4 mln. Tai didžiausias Vašingtono valstijos miestas ir 18-as JAV miestas pagal gyventojų skaičių. 2010–2020 m. gyventojų prieaugis 21,1 % ir tai vienas sparčiausiai augančių JAV didmiesčių.[2]
Sietlas angl. Seattle | |
---|---|
Sietlo panorama naktį | |
Laiko juosta: (UTC-8) ------ vasaros: (UTC-7) | |
Valstybė | Jungtinės Amerikos Valstijos |
Valstija | Vašingtonas (valstija) |
Apygarda | Kingo apygarda (Vašingtonas) |
Įkūrimo data | 1869 m. |
Meras | Michael McGinn |
Gyventojų | 755 078 |
Plotas | 369,2 km² |
Tankumas | 2 045 žm./km² |
Tinklalapis | seattle.gov |
Vikiteka | Sietlas |
Uostas prie Ramiojo vandenyno Pjudžet Saundo įlankos. Didelis prekybos, finansų, pramonės ir transporto centras, yra tarptautinis oro uostas. Išvystyta raketų gamybos, laivų statybos, automobilių, medžio apdirbimo, lengvoji pramonė. Yra trys universitetai (University of Washington, Seattle University ir Seattle Pacific University), Ramiojo vandenyno mokslo centras (Pacific Science Center). Daug teatrų, dailės muziejų.
1960 ir 1962 m. čia vyko Pasaulinė paroda.
Sietlo priemiestyje Redmonde yra „Microsoft“ kompanijos būstinė.
Istorija
redaguotiArcheologinių kasinėjimų duomenimis, Šiaurės Amerikos indėnai Sietlo teritorijoje jau gyveno ne mažiau kaip prieš 4000 metų.[3]
1792 m. gegužės mėn. į Sietlo apylinkes atvyko pirmasis europietis George Vancouver.
Miesto statusas suteiktas 1869 m.
Geografija
redaguotiSietlas įsikūręs tarp Pjudžet Saundo įlankos vakaruose ir Vašingtono ežero rytuose. Miesto uostas – vandenyninis, kadangi yra įlankos dalis. Vašingtono ežero vanduo suteka į Pjudžet Saundo įlanką per ežero laivų kanalą.
Apylinkės puikiai tinkamos buriavimui, slidinėjimui, važinėjimui dviračiais, stovyklavimui ir žygiams ištisus metus.[4][5]
Remiantis Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuro duomenimis, miesto bendrasis plotas 369 km2,[6] iš kurių 220 km2 sudaro žemė ir 150 km2 vanduo.[7]
Sietlas dėl dažnų žemės drebėjimų – padidintos rizikos zona. Pavyzdžiui, 2001 m. vasario 28 d. mieste įvyko 6,9 balų žemės drebėjimas, buvo padaryta didelė žala rajono keliams, nors aukų išvengta.[8] Pavojingesni žemės drebėjimai įvyko praeityje: 1872 m. gruodžio 14 d. (7,3 balai),[9] 1949 m. balandžio 13 d. (7,1)[10] ir 1965 m. balandžio 29 d. (6,5).[11] Per 1949 m. žemės drebėjimą Sietle žuvo aštuoni žmonės,[10] o 1965 m. – keturi žmonės.[11]
Klimatas
redaguotiSietle vyrauja šiltų vasarų Viduržemio klimatas (Kepeno klimato klasifikacija Csb).[12][13][14] Žiemos vėsios, drėgnos ir švelnios, o vasaros palyginti sausos.[15][16] Klimatas kartais apibūdinamas kaip „modifikuotas Viduržemio klimatas“, nes lyginant su „tikruoju Viduržemio klimatu“ – vėsesnis ir drėgnesnis, nors abiems būdinga sausa vasara, kuri daro didelę įtaką regiono augmenijai.[17]
Vidutinė metinė temperatūra 11,2°C. Žemiausia vidutinė temperatūra – apie 7 °C, vasarą, nuo birželio iki rugsėjo, pasiekia beveik 20 °C ribą. Karščio rekordas fiksuotas 1994 m. liepos 20 d. (39°C).[18]
Aplinkiniai kalnai užstoja miestą nuo stiprių vėjo gūsių. Žiemą sniegas negausus.
Vidutinis metinis kritulių kiekis 965,22 mm. Gruodis – lietingiausias mėnuo (152,4 mm), o liepą – mažiausiai kritulių (21,5 mm).[19]
Demografija
redaguoti2020 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis rasinė sudėtis: 67,3 % – baltieji, 7,3 % – juodaodžiai.
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 2010 m. | ||||||||||
1890 m.sur. | 1900 m.sur. | 1910 m.sur. | 1920 m.sur. | 1930 m.sur. | 1940 m.sur. | 1950 m.sur. | 1960 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
42 837 | 80 617 | 237 194 | 315 312 | 365 583 | 368 302 | 467 591 | 557 087 | 530 831 | ||
1980 m.sur. | 1990 m.sur. | 2000 m.sur. | 2010 m.sur. | - | - | - | - | - | ||
493 846 | 516 259 | 563 374 | 608 660 | - | - | - | - | - | ||
|
Ekonomika
redaguotiMiesto ekonomikai būdingi nuolatiniai pakilimai ir nuosmukiai. Pirmąjį ekonominį kilimą miestas patyrė sparčiai augant medienos pramonei.[20] 1897 m. sekė Klondaiko aukso karštligė, po kurios smarkiai išaugo laivybos pramonė. 2005 m. Sietlo uostas buvo penktas pagal dydį JAV jūrų uostas pagal perkrautus konteinerius.
Sietle įsikūrusios žinomos įmonės. Daugelį metų Sietlas buvo „Boeing“ būstinė (įkurta 1916 m.), iki kol 2009 m. persikėlė į Čikagą, nors gamyklos Sietlo apylinkėse dar liko.
Sietlas garsėja dideliu kavos suvartojimu. Čia įkurtos arba įsikūrusios kavos pramonės įmonės: „Starbucks“, „Seattle's Best Coffee“ ir „Tully's“. Be to, veikia daugybė nepriklausomų kavos skrudinimo įmonių ir kavinių.
Sietle įsikūręs bankas „Washington Mutual“ bankrutavo 2007 m. prasidėjusios finansų krizės metu, tai buvo didžiausias banko žlugimas JAV istorijoje.
Architektūra
redaguotiGarsiausias Sietlo statinys – 184 metrų aukščio „Kosmoso adata“ (angl. Space Needle), pastatytas 1962 m. Pasaulinei parodai.
Kultūra
redaguotiSietlas dažnai siejamas su alternatyviojo muzikos žanro, purvinojo roko, atsiradimu. Iš čia kilo tokie garsūs atlikėjai ir grupės kaip Nirvana, Pearl Jam, Soundgarden, Alice in Chains, Green River, Screaming Trees ir Mudhoney. Šios grupės didžiausią auditoriją turėjo dešimtajame dešimtmetyje.[21] Miestas turi avangardo scenos atstovų: džiazo muzikantai Bill Frisell ir Wayne Horvitz, reperis seras Mix-a-Lot, saksofonininkas Kenny G, sunkiojo metalo grupė Nevermore, industrinio roko grupė KMFDM ir pop / roko grupės Aiden, Goodness ir The Presidents of the United States of America.
Mieste taip pat gimė Džimis Hendriksas ir Duff McKagan (Guns N' Roses bosistas).
Sietlas daugelį metų buvo laikomas svarbiu regioniniu gyvų pasirodymų centru. Sietlo simfoninis orkestras – vienas daugiausiai pasaulyje turintis įrašytų koncertų.[22] Sietlo opera ir Pacific Northwest Ballet, kurie dažniausiai pasirodo McCaw Hall salėje, garsėja savo Richardo Vagnerio kūrinių atlikimu. 1974 m. įkurta „PNB“ mokykla patenka į trejetuką geriausių JAV šokių mokyklų.[23]
Švietimas
redaguotiMieste veikia seniausias ir žymiausias JAV universitetas[reikalingas šaltinis] – Vašingtono universitetas, kuriame studijuoja daugiau kaip 44 000 studentų.
Transportas
redaguotiKeliai
redaguotiIlgiausias greitkelis Šiaurės Amerikoje prasideda Sietle, į vakarus nuo Lacey V. Murrow memorialinio tilto ir tęsiasi daugiau kaip 5000 km į rytus iki Atlanto vandenyno pakrantės Bostone. Šiaurės-pietų kryptimi per miestą driekiasi greitkelis 5 Interstate (Panamerikos plento dalis) ir jungia Sietlą su Meksikos pasieniu (San Diegu) pietuose ir su Kanados pasieniu (Vankuveriu) šiaurėje.
Pro miestą praeina ir keli valstijos greitkeliai, įskaitant ir Vašingtono valstijos kelią 520, kuris veda į Redmondą ir Vašingtono valstijos kelią 99, kuris nuo miesto centro tęsiasi pietų kryptimi, daugiausiai palei pakrantę.
Oro uostai
redaguotiSietle ir jo apylinkėse yra keli aerodromai ir oro uostai. Didžiausias – Sietlo Takomos tarptautinis oro uostas, vykdantis skrydžius į Paryžių, Londoną, Amsterdamą, Tokiją ir kitus miestus. 2006 m. oro uostas aptarnavo 30 mln. keleivių.[24]
Kingo apygardos tarptautinis oro uostas, dar vadinamas Boeing lauku, naudojamas asmeniniams skrydžiams ir „Boeing“ bandomiesiems skrydžiams.
Sportas
redaguotiMieste 1967–2008 m. žaidė Sietlo „SuperSonics“ krepšinio komanda.
- Sietlo „Seahawks“ (Amerikietiškasis futbolas)
- Sietlo „Mariners“ (beisbolas)
- Sietlo Sounders FC (futbolas)
Miestų partnerystė
redaguotiSietlo miestai partneriai:[25]
- Beer Ševa, Izraelis
- Bergenas, Norvegija
- Sebu, Filipinai
- Čongčingas, Kinija
- Kraistčerčas, Naujoji Zelandija
- Tedžonas, Pietų Korėja
- Golvėjus, Airija
- Gdynė, Lenkija
- Haifongas, Vietnamas
- Gaosiongas, Taivanas
- Kobė, Japonija
- Limbė, Kamerūnas
- Mombasa, Kenija
- Nantas, Prancūzija
- Pėčas, Vengrija
- Perudža, Italija
- Reikjavikas, Islandija
- Sihanukvilis, Kambodža
- Surabaja, Indonezija
- Taškentas, Uzbekija[26]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 „QuickFacts: Seattle city, Washington“. United States Census Bureau. Suarchyvuota iš originalo June 9, 2022. Nuoroda tikrinta June 17, 2024.
- ↑ Gutman, David; Shapiro, Nina (August 12, 2021). „Seattle grew by more than 100,000 people in past 10 years, King County population booms, diversifies, new census data shows“. The Seattle Times. Suarchyvuota iš originalo May 26, 2022. Nuoroda tikrinta August 20, 2021.
- ↑ Doree Armstrong (October 4, 2007). „Feel the beat of history in the park and concert hall at two family-friendly events“. Seattle Post-Intelligencer. Suarchyvuota iš originalo January 25, 2012. Nuoroda tikrinta November 1, 2007.
- ↑ „Chapter Three – Native American Cultures“. The First Americans. Four Directions. Suarchyvuota iš originalo March 29, 2006. Nuoroda tikrinta October 20, 2007.
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Howard Morphy (1999). „Traditional and modern visual art of hunting and gathering peoples“. In Richard B. Lee (red.). The Cambridge Encyclopedia of Hunters and Gatherers. Cambridge University Press. p. 443. ISBN 978-0-521-57109-8.
- ↑ „US Gazetteer files: 2010, 2000, and 1990“. United States Census Bureau. February 12, 2011. Suarchyvuota iš originalo August 24, 2019. Nuoroda tikrinta April 23, 2011.
- ↑ „2022 U.S. Gazetteer Files: Washington“. United States Census Bureau. Suarchyvuota iš originalo September 7, 2024. Nuoroda tikrinta January 15, 2024.
- ↑ Walt Crowley (2001-03-02). HistoryLink.org (red.). „Earthquake registering 6.8 on Richter Scale jolts Seattle and Puget Sound on February 28, 2001“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2007-10-10.
- ↑ Greg Lange (1999-02-01). HistoryLink.org (red.). „Earthquake hits Washington Territory on December 14, 1872“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2007-10-10.
- ↑ 10,0 10,1 Greg Lange (2000-01-01). HistoryLink.org (red.). „Earthquake hits Puget Sound area on April 13, 1949“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2007-10-10..
- ↑ 11,0 11,1 Greg Lange (2007-10-04). HistoryLink.org (red.). „Earthquake rattles Western Washington on April 29, 1965“ (anglų).
- ↑ „Seattle the next Saint-Tropez? Not quite, but Mediterranean climate trends continue“. Q13 FOX News (amerikiečių anglų). June 8, 2018. Suarchyvuota iš originalo March 30, 2019. Nuoroda tikrinta December 1, 2018.
- ↑ „Seattle, Washington Köppen Climate Classification (Weatherbase)“. Weatherbase. Suarchyvuota iš originalo March 9, 2021. Nuoroda tikrinta November 4, 2018.
- ↑ Bloom, Jessi; Boehnlein, Dave (February 4, 2016). Practical Permaculture: for Home Landscapes, Your Community, and the Whole Earth (anglų). Timber Press. ISBN 9781604697421. Suarchyvuota iš originalo September 7, 2024. Nuoroda tikrinta October 20, 2020.
- ↑ Kottek, M.; J. Grieser; C. Beck; B. Rudolf; F. Rubel (2006). „World Map of the Köppen-Geiger climate classification updated“. Meteorol. Z. 15 (3): 259–263. Bibcode:2006MetZe..15..259K. doi:10.1127/0941-2948/2006/0130. Suarchyvuota iš originalo March 16, 2007. Nuoroda tikrinta February 15, 2007.
- ↑ „3 Concept and classification“. Global ecological zoning for the global forest resources assessment 2000. Rome: UN Food and Agriculture Organization. Forestry Department. 2001. Suarchyvuota iš originalo July 21, 2010. Nuoroda tikrinta December 30, 2011.
- ↑ Dale D. Goble; Paul W. Hirt (March 15, 2012). Northwest Lands, Northwest Peoples: Readings in Environmental History. University of Washington Press. pp. 58–59. ISBN 978-0-295-80137-7. Suarchyvuota iš originalo September 7, 2024. Nuoroda tikrinta January 15, 2019.
- ↑ The Weather Channel (red.). „Monthly Averages for Seattle, WA“. Nuoroda tikrinta 2007-09-28.
- ↑ „Climate Data for 47°N 122°W“. Suarchyvuota iš originalo 2007-07-01. Nuoroda tikrinta 2008-07-09.
- ↑ Junius Rochester (1998-10-07). HistoryLink.org (red.). „Yesler, Henry L.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2007-10-10.
- ↑ Clark Humphrey (2000-05-04). HistoryLink (red.). „Rock Music -- Seattle“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2007-10-15..
- ↑ Seattle Symphony (red.). „Recordings and Broadcasts“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2007-10-15..
- ↑ Pacific Northwest Ballet (red.). „About the School“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2007-10-15..
- ↑ Port of Seattle (red.). „portseattle.org“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2011-07-23. Nuoroda tikrinta 2007-10-21..
- ↑ „Seattle's Sister Cities“. Seattle: Office of International Relations.
- ↑ Long, Priscilla (September 12, 1988). „Seattle-Tashkent Peace Park in Uzbekistan is dedicated in Tashkent and at Seattle Center on September 12, 1988“. HistoryLink.org. Nuoroda tikrinta July 22, 2022.