Atverti pagrindinį meniu
Sevilija
isp. Sevilla
   Flag of Sevilla, Spain.svg      Escudo de Sevilla.svg   
Sewilla-TorreDelOro.jpg
Torre del Oro

Sevilija
37°23′0″ š. pl. 5°59′0″ v. ilg. / 37.38333°š. pl. 5.98333°r. ilg. / 37.38333; 5.98333 (Sevilija)Koordinatės: 37°23′0″ š. pl. 5°59′0″ v. ilg. / 37.38333°š. pl. 5.98333°r. ilg. / 37.38333; 5.98333 (Sevilija)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas: Andalūzija Andalūzijos regionas
Provincija: Sevilijos provincija
Meras: Alfredo Sánchez Monteseirín
Gyventojų (2009): 703 206
Plotas: 140 km²
Tankumas (2009): 5 023 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: SevilijaVikiteka
Kirčiavimas: Sevìlija

Sevilija (isp. Sevilla) – miestas pietų Ispanijoje, Sevilijos provincijos ir Andalūzijos regiono administracinis centras. Uostas prie Gvadalkivyro upės, prieinamas ir vandenynų laivams. Eksportuojama vynas, alyvuogės, apelsinai, metalo rūdos. Pramonė: žuvų konservai, spirito varymas, geležies apdirbimas, porcelianas, keramika, tabakas, tekstilė, muilas, baldai. Svarbus turizmo sektorius. Sevilijoje buvo pasiektas Europos karščio rekordas. Iš Sevilijos į savo žygius buvo iškeliavę tokie keliauninkai kaip Vasko de Gama ir Kristupas Kolumbas.

IstorijaKeisti

 
Sevilijos hegemonija 1080 m.
 
Sevilija XVI a.

Sevilija yra 2200 metų senumo. Mitinis miesto įkūrėjas yra Heraklis, identifikuojamas su finikiečių dievu Merkvartu. Pagal itą jis praplaukė Heraklio stulpus ir įkūrė Kadisą ir Seviliją.[1] Miesto senamiestis Cuesta del Rosario gatvės kvartale yra išlikęs iš VIII a. pr. m. e.,[2] kai Sevilija buvo sala Gvadalkivyro upėje.[3] Romėnų laikais miestas turėjo Hispalio (Hispalis) vardą. 45 m. pr. m. e. jį užėmė Julijus Cezaris. Po IV amžiaus miestą valdė vandalai, vizigotai, maurai.

Tai buvo dominuojantis maurų kultūros centras (712–1248 m.). Po Kordobos kalifato suirimo XI a., Sevilija tapo nepriklausoma valstybe (taifa). Gana greitai jos valdovai abadidai ėmė plėsti Sevilijos hegemoniją kitų aplinkinių taifų atžvilgiu, ilgainiui suvienydami didelę dalį pietinės Al Andalus, įskaitant ir dabartinę Portugaliją. Tačiau krikščionių grėsmė iš šiaurės lėmė tai, jog musulmonai pasikvietė į pagalbą Almoravidus, kurie užėmė visą musulmonišką Al Andalūziją, taip pabaigdami Sevilijos nepriklausomybę.

Vėliau Sevilija priklausė Almohadams.

XIII a. Seviliją iš Almohadų paėmė Kastilijos ir Leono karalius Ferdinandas III. Amerikos atradimas 1492 m. miestui suteikė gerą strateginę padėtį prekyboje tarp dviejų žemynų. XVIIXVIII a. Sevilija tapo pagrindiniu Ispanijos kultūros centru. 1929 m. čia surengta Ispanijos-Amerikos paroda, 1992 m. – Pasaulinė paroda.

Al-Andalusijos taifa
Ishbiliya أشبيليّة
Provincija Sevilija
Egzistavo: 1023-1091 m.
Prijungta prie: Almoravidai
Dinastija: Abadidai

TurizmasKeisti

Dauguma miesto įžymybių susijusios su Viduramžiais. Karališkieji rūmai (Alcázar), pastatyti maurų 1181 m. Maurų civilizacijos pėdsakai matomi ir siaurose, vingiuotose gatvelėse, žemuose baltuose namuose su balkonais, fontanuose, miesto sienos liekanose. Didelė gotikinė katedra, pastatyta 1402–1519 m. vietoje XII a. mečetės; joje yra daug žymių dailininkų paveikslų (pvz., El Greko). Katedros varpinė Giralda – buvęs minaretas – yra 97,5 m aukščio. 1502 m. įkurtas Sevilijos universitetas. Sevilijoje sukaupti archyvai apie indėnus – knygos, rankraščiai, dokumentai ir kronikos apie ispanų kolonizacijos laikus Amerikoje.

SportasKeisti

FutbolasKeisti

Mieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi miesto klubai:

IšnašosKeisti

  1. „Leyendas de Sevilla – 5 Hércules y la fundación de Sevilla“. Aznalfarache.blogspot.com. Nuoroda tikrinta 2012-02-29. 
  2. Manuel Jesús Roldán Salgueiro (2007). Historia de Sevilla. Almuzara. ISBN 978-84-88586-24-7. Tikrinta 2013-02-09.
  3. José María de Mena (1985). Historia de Sevilla. Plaza & Janés. ISBN 978-84-01-37200-1. Tikrinta 2013-02-09.
Al-Andalusijos Taifos  
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)