Andalūzija

Šis straipsnis – apie Ispanijos regioną. Apie Islamo pasaulio regioną, egzistavusį Pirėnuose VIII–XV a., žiūrėkite straipsnį Al-Andalusija

Andalūzija
Andalucía

Valstybė

Ispanija

Administracinis centras

Sevilija

Provincijų skaičius

8

Prezidentas

Susana Díaz

Gyventojų

8 484 804^[1]

Plotas

87 598 km²

Tankumas

97 žm./km²

ISO 3166-2

AN

Tinklalapis

Oficiali svetainė

Vikiteka

AndalūzijaVikiteka

Andalūzija (isp. Andalucía) – autonominis Ispanijos regionas. Tai daugiausia gyventojų turintis ir antras pagal dydį iš septyniolikos Ispanijos regionų. Sostinė – Sevilija.

Šiaurėje Andalūzija ribojasi su 3 kitais Ispanijos regionais: Kastilija-La Manča, Mursija, Estremadūra bei vakaruose su Portugalija. Pietvakariuose šį regioną skalauja Atlanto vandenynas, pietuose yra Gibraltaro sąsiauris ir Viduržemio jūra, o pietryčiuose – taip pat Viduržemio jūra. Pietuose Andalūzija ribojasi su Jungtinės karalystės kolonija Gibraltaru.

Geografija

Didesniąją Andalūzijos dalį užima Andalūzijos kalnai ir Andalūzijos žemuma. Šiaurėje iškilę Siera Morenos kalnai.

Klimatas mediteraninis. Sevilijoje ir Málagoje sausio vidutinė temperatūra siekia +10,5 ir 12 °C, liepos +29 ir 25 °C; vidutinis metinis kritulių kiekis – 485 ir 475 mm. Sevilijoje užregistruota aukščiausia Europoje oro temperatūra (+52 °C).

Per Andalūziją teka Gvadalkivyras ir jo intakai (Gvadalimaras, Mažoji Gvadiana ir kt.), Segura. Sudaryta daug tvenkinių. 50 % Andalūzijos teritorijos apaugusi miškais ir krūmynais. Saugomos teritorijos užima 17 % Andalūzijos ploto. Donjanos nacionaliniame parke saugomi į Afriką migruojantys paukščiai, Siera de Kasorlos nacionaliniame parke – ąžuolynai, šernai, stirnos, Ispanijos ožiai, plėšrieji paukščiai, Fuente de la Piedros lagūnoje – flamingai, Barbatėje – stačios uolos.

Alyvmedžių plantacijos Kordobos provincijoje

Rondos koridos arena

Saulėtasis krantas. Malaga

Ekonomika

Andalūzija – vienas skurdžiausių Ispanijos regionų. Pagrindinė ūkio šaka – turizmas (pajūrio kurortai, viešbučiai, maurų ir senasis ispanų architektūros paveldas). Viduržemio jūros pakrantėje (Saulėtajame krante) daug kurortų; žymiausi: Marbelja, Toremolinosas, Estepona.

Kasamos alavo, švino, vario, mangano, geležies, urano, cinko ir stroncio rūdos, piritas, marmuras, valgomoji druska, akmens anglys, auksas, sidabras, siera. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: maisto (aliejaus, vyno, konservų, tabako), chemijos, tekstilės pramonė. Laivų statyba, metalo dirbinių, žemės ūkio mašinų gamyba, metalurgija. Pramonės svarbiausi centrai – Sevilija, Kadisas, Huelva ir gretimi miestai. Huelvoje ir Alchesirase perdirbama nafta.

Andalūzija – viena svarbiausių pasaulyje alyvmedžių auginimo sričių (tiekiamos alyvuogės, spaudžiamas alyvų aliejus. Taip pat gausiai auginamos vynuogės, cukranendrės, sojos, vilnamedžiai, saulėgrąžos, daržovės, citrusiniai augalai, kviečiai, kukurūzai, ryžiai, tabakas, kamštiniai ąžuolai. Veisiami galvijai, ožkos, kiaulės. Andalūzija garsi arabų ristūnais ir koridos buliais.^[2]

Istorija

Pavadinimo kilmė

Regionas pavadintas pagal germanų gentį vandalus, kurie V a. užėmė Pirėnų pusiasalio pietus. Vėliau šį kraštą užkariavę arabai šaknyje vandal- atmetė pirmąją raidę.

Provincijos

Šaltiniai

↑ SPAIN: Administrative Division, citypopulation.de
↑ Andalūzija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

[1] SPAIN: Administrative Division, citypopulation.de

[2] Andalūzija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

[1]

[2]