Atverti pagrindinį meniu

PaveldasKeisti

Mieste labai gerai išsilaikiusi renesansinė architektūra: Baesos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun katedra, kuri vizigotų laikais buvo Baesos vyskupijos centras, maurų laikais paversta mečete, perstatyta XVI a.; plateresko stiliaus miesto rotušė, 1533 m. įsteigtas universitetas (dabar – vidurinė mokykla), taip pat romaninė Šv. Kryžiaus bažnyčia, gotikinė Šv. Pauliaus bažnyčia (su politiko, teisininko Pablo de Olavidės kapu), Šv. Pranciškaus koplyčia (1538 m. pastatyto vienuolyno griuvėsiuose), puošnūs, maurų stiliaus bruožų Chabalkinto rūmai, Karolio V-ojo triumfo arka, keletas aikščių su fontanais. Dėl savo išskirtinio paveldo Baesa podraug su gretima Ubeda 2003 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

IstorijaKeisti

Romėnų laikais gyvenvietė vadinta Beatija (lot. Beatia). Kraštą užkariavus vizigotams, miestas tapo vyskupijos centru. Vėliau čia įsitvirtino musulmonai. Baesa tapo taifos centru ir klestinčiu miestu, kuriame gyveno ~50 tūkst. žmonių. XIII a. Baesą užėmė ir sugriovė ispanai. XVI a. miestas vėl iškilo kaip tekstilės pramonės centras, garsėjęs košeniliniu dažymu. Tuo metu pastatyta daugelis įmantriųjų miesto statinių. XVII a. Baesos reikšmė sumenko, buvo verčiamasi javų auginimu ir alyvų aliejaus spaudimu.[1]

ŠaltiniaiKeisti