Salaperaugis (kaimas)

Portal.svg
Salaperaugis
[[Vaizdas:|270px]]

Salaperaugis
Koordinatės 54°19′52″š. pl. 23°07′08″r. ilg. / 54.331°š. pl. 23.119°r. ilg. / 54.331; 23.119 (Salaperaugis)Koordinatės: 54°19′52″š. pl. 23°07′08″r. ilg. / 54.331°š. pl. 23.119°r. ilg. / 54.331; 23.119 (Salaperaugis)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Kalvarijos savivaldybės vėliava Kalvarijos savivaldybė
Seniūnija Liubavo seniūnija
Gyventojų skaičius 210 (2011 m.)
Istoriniai pavadinimai lenk. Sałopirogi[1]
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Salapéraugis
Kilmininkas: Salapéraugio
Naudininkas: Salapéraugiui
Galininkas: Salapéraugį
Įnagininkas: Salapéraugiu
Vietininkas: Salapéraugyje

Salaperaugis – kaimas Kalvarijos savivaldybėje, apie 13 kilometrų į pietvakarius nuo Kalvarijos miestelio, netoli Lenkijos sienos. Prie kelio  2615  SalaperaugisLiubavasAleksandravas . Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, paštas (LT-69041).

Kaimas susideda tarsi iš dviejų dalių. Tai gyvenvietė ir atokiau esantys atskiri vienkiemiai, kuriuos vietiniai žmonės įvardija kaip kaimą. Gyvenvietė – tai buvęs Marytės Melnikaitės kolūkio, o vėliau – Šelmentos bendrovės centras. Jame veikė vaikų darželis, biblioteka, kultūros namai, felčerinis-akušerinis centras, valgykla, parduotuvė. Šiaurinėje kaimo dalyje buvo fermų kompleksai – kiaulidės, veršidės, karvidės.

Prie pat Salaperaugio gyvenvietės yra du ežerai, vietinių gyventojų vadinami didžiuoju ir mažiukiu Salaperaugiais.

Prie Mažojo Salaperaugio ežero vakarų pusėje yra apleistos senos kaimo kapinaitės. Prie tarpežerio įvažiuojant į gyvenvietę kairėje kelio pusėje stovi kaimo kryžius, kuris tarybiniais metais buvo nugriautas, o 1990 metais tas pats vietinių gyventojų išsaugotas kryžius vėl atstatytas.

IstorijaKeisti

Salaperaugio kaimas minimas jau nuo 1684 metų. XVIII amžiuje šis kaimas priklausė Reketijos dvarui. 19541963 m. buvo Salaperaugio apylinkės centras.

Pavadinimo kilmėKeisti

Senieji kaimo gyventojai dvejopai aiškina Salaperaugio kilmę. Vieni jų teigia, kad senais laikais čia tyvuliavęs vienas didžiulis ežeras, tačiau jo viduryje iškilusi sala ir peraugusi taip, kad ežerus padalijusi pusiau, o per salą žmonės padarę kelią; todėl čia ir susiduria du žodžiai: sala + peraugo.

Kiti teigia, kad šis žodis yra lenkiškos kilmės. Jie tvirtina, kad tuo laiku, kai kaimas priklausęs Reketijos dvarui, tai žmonėms taip buvę gera gyventi, kad jie valgę tik lašinius ir pyragus. Todėl taip ir pavadinę kaimą: sala (lašiniai) + pirogi (pyragai).

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1986 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11]
220 129 129 141 163 243 229 203 210


Žymūs žmonėsKeisti

ĮstaigosKeisti

Šiuo metu Salaperaugio kaime veikia Kalvarijos filialo Salaperaugio biblioteka, Kalvarijos kultūros centro Salaperaugio laisvalaikio salė, Felčerinio – akušerinio punkto patalpose veikia moters klubas „Šelmenta“, nuo 2004 metų veikia Salaperaugio kaimo bendruomenė.

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. SalapiaraugisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 150 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Salaperaugis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 614 psl.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.