Rytų Sūduvos aukštuma
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rytų Sūduvos aukštuma (lenk. Pojezierze Wschodniosuwalskie, vok. Östliche Suwałki-Seenplatte) – mezoreljefas, esantis Baltijos aukštumose pietvakarių Lietuvoje, šiaurės rytų Lenkijoje: Palenkės vaivadijoje ir Varmijos Mozūrų vaivadijoje bei Rusijos Karaliaučiaus krašte. Šis regionas šiaurės vakaruose ribojasi su Romintos giria, vakaruose su Vakarų Sūduvos aukštuma, su kuria riba eina per Juodosios Ančios ir Blindės upes bei pietuose su Augustavo lyguma.
Rytų Sūduvos aukštuma | ||
---|---|---|
Valstybė | Lietuva, Lenkija, Karaliaučiaus kraštas | |
Megaregionas | Rytų Europos lyguma | |
Sritis | Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma | |
Subsritis | Rytų Baltijos aukštuma | |
Mezoregionas | Rytų Sūduvos aukštuma | |
Makroregionas | Baltijos aukštumos |
Regione populiarus geografinis turizmas, nes čia yra įvairių topografinių objektų: morena, drumlinas, keimas ir ozas. Regionas išsiskiria savo aukštumomis, iš kurių didžiausios Ravelių kalnas (298 m) ir Kšemieniuchos kalnas (289 m virš jūros lygio) bei daubomis, iš kurių didžiausia regione Ančios ežere.
Regione vyrauja žemyninis klimatas. Vienintelis miesto statusą turintis miestas regione yra Seinai, kitos svarbios gyvenvietės yra Krasnapolis, Punskas, Vižainis, Jeleniavas, Rūtelė ir Šipliškė. Regione yra šie valsčiai: Vižainio valsčius, Rūtelės valsčius, Šipliškės valsčius, Punsko valsčius, Seinų valsčius, Krasnapolio valsčius, Suvalkų valsčius, Jeleniavo valsčius, Prieraslio valsčius, Pilypavo valsčius, Dūbininkų valsčius ir Gibų valsčius.
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose aukštumose gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. šios aukštumos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdose. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį šios vietovės pateko į Lietuvos Respublikai priskirtą teritoriją.
Taip pat skaitykite
redaguotiBibliografija
redaguoti- J. Kondracki, Geografia regionalna Polski, PWN, Warszawa 2002 (ISBN 83-01-13897-1)
- Słownik geograficzno-krajoznawczy Polski, PWN, Warszawa 1998, (ISBN 83-01-12677-9)