Seinų valsčius (lenk. Gmina Sejny) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje. Ribojasi su Seinų miestu (turinčio atskiro valsčiaus teises), Krasnapolio, Gibų ir Punsko valsčiais bei Lietuvos Respublikos Lazdijų rajono savivaldybe. Pagal 2002 metais valsčiuje surinktus duomenis lietuviais save laikė 18,52 % žmonių. Valsčius priklauso Seinų Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijai.

Seinų valsčius
lenk. Gmina Sejny
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Seinų apskritis
Administracinis centras Seinai
Viršaitis Janas Skindzeris (2008 m.), (lenk. Jan Skindzier)
Gyventojų (2008) 4 089
Plotas 218,01 km²
Tankumas (2008) 19 žm./km²
Teritorijos kodas 2009052
Pašto kodas PL 16-500
Tel. kodas 87
Tinklalapis http://ug-sejny.pbip.pl/
Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį

Istorija

redaguoti

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1919 m. liepos 1 d. Lietuvos administracinio suskirstymo įstatyme Seinų valsčius priskirtas lietuviškai Seinų apskričiai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Vienu ar kitu metu dabartinio valsčiaus teritorijoje egzistavo Alnų valsčius, Berznyko valsčius, Klevų valsčius ir Krasnavo valsčius. 19191923 m. veikė neapibrėžto tipo Seinų valsčius. 1923 m. gegužės 10 d. valsčius tapo miesto tipo valsčiumi. 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Administracinis suskirstymas

redaguoti

Alnai, Alnukai, Aradnykai, Babonys, Basiai, Berznykas, Berznyko Palivarkas, Beržalapiai, Beržalapių Gajuvka, Bubeliai, Burbiškiai, Degučiai, Dubava, Dusnyčia, Dvarčėnai, Gavieniškiai, Griškonys, Grudzevščizna, Jonaraistis, Juodeliškė, Kilčėnai, Klevai, Klevai PGR, Kolonija, Konstantinauka, Krasnagrūda, Krasnavas, Kreiviniai, Lasanka, Lumbiai, Marinavas, Marinavo Kolonija, Morkiškė, Naujasodė, Nožegariai, Olšanka, Počkūnai, Podliaskiai, Posejanka, Poseiniai, Pulkotai, Radziuškė, Radžiūčiai, Rakelija, Rimkežeriai, Seinų Kolonija, Stabingis, Sumavas, Sveckai, Vygrėnai, Vygrėnų Lesničuvka, Zolieckai, Zorūbai ir Žagariai.

Gyventojai

redaguoti

Dauguma valsčiaus lietuvių kalba pietinių aukštaičių, arba kitaip – vakarinių dzūkų (punskiškių) tarme, pietrytinėje dalyje nuo jų atsiskiria seiniškiai, kurie nekietina minkštųjų priebalsių c, dz.[1] Seinų apylinkių lietuviškų vietovardžius ir asmenvardžius tyrinėjo Varšuvos universiteto filologė Tamara Buchienė, vandenvardžius – Lundo universiteto baltistas Knutas Olofas Falkas, vestuvių papročius – Vacys Milius. Poznanės universiteto kalbininkas Michalas Masiukas apgynė daktaro disertaciją tema Seinų lietuvių tarmės fonologija.

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 metais surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 4089 100 % 1946 47,59 % 2143 52,41 %
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
18,76 8,93 9,83

Pagal 2005 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1928,24 zlotai.[3]

Tautinė sudėtis

redaguoti

2002 m. gyveno 4 185 žmonės:[4]

  • Lenkai – 80,3 % (3 362);
  • Lietuviai – 18,6 % (780);
  • Kiti – 1,02 % (43).

Kultūra

redaguoti

Liaudies meno tradicijų puoselėjimu nuo 1982 m. rūpinasi Meno komisija prie Lenkijos lietuvių visuomeninės kultūros draugijos. Žinoma krašto tapytoja Aldutė Balulytė iš Klevų.

Paviršiaus struktūra

redaguoti

Pagal 2005 metų duomenis[5] valsčiaus plotas yra 218,01 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 67 %
  • miškai: 27 % (58,92 km²)
  • vandens telkiniai: 6 % (14,82 km²)

Rezervatai sudaro 1266,4 km² valsčiaus teritorijos. Valsčius sudaro 25,47% Seinų apskrities.

Valsčiaus gamta

redaguoti

Valsčiuje teka Alnos, Didžiulės, Kunios ir Seinos upės. Valsčiuje yra Klevų piliakalnis, Kuklės ir Lempio draustiniai.

  • Alnas (158,40 ha),
  • Ašarinis (12,7 ha),
  • Balandis (27,2 ha),
  • Beržinis (81 ha),
  • Bevardis (Bez nazwy 1,25 ha),
  • Bevardis (Bez nazwy 0,78 ha),
  • Bevardis (Bez nazwy 0,74 ha),
  • Dimitravas (Dmitrowo 61,86 ha),
  • Drūcežeris (Drucieżerys 5,13 ha),
  • Dusaitėlis (Dusajek Mały 3,49 ha),
  • Dubelis (Dubelis 5,92 ha),
  • Dusalis (17,81 ha),
  • Gailiekas (16,99 ha),
  • Galadusys (160,08 ha),
  • Gegužinis (Giegożyn 3,44 ha),
  • Ilavas (Iiłowo 3,34 ha),
  • Ilgelis (34,16 ha),
  • Kielikas (12,24 ha),
  • Kunis (Kunis 43,00 ha),
  • Lempinis (Łempniak 3,41 ha),
  • Lempis (Łempie 8,59 ha),
  • Nožegaris (Nożegary 1,18 ha),
  • Otiečka (Otieczka 1,12 ha),
  • Paežerėliai (Pojeziorki 5,30 ha),
  • Pilvis (19,36 ha),
  • Pirtis (15,8 ha),
  • Pristainis (Przystajni 1,98 ha),
  • Raistas (Rejszteżerys 6,90 ha),
  • Ringys (25,49 ha),
  • Samanis (Samanis 9,02 ha),
  • Seinai (64 ha),
  • Stabingis (Sztabinki 60,00 ha),
  • Stavas (Staw 2,46 ha),
  • Stepinis (Stępniak 7,13 ha),
  • Sumavas (Sumowo 14,48 ha),
  • Žagovecas (Żagowiec 4,91 ha).

Žymūs žmonės

redaguoti

Išnašos

redaguoti
  1. Kazimieras Garšva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribių vietovardžiai Archyvuota kopija 2014-03-07 iš Wayback Machine projekto.
  2. http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
  3. http://www.regioset.pl/
  4. 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
  5. http://www.regioset.pl/

Nuorodos

redaguoti