Pilypavo valsčius

Pilypavo valsčius (lenk. gmina Filipów) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Centras – Pilypavas. Ribojasi su Alėckos, Alėckos Kalvių, Bakalariavos, Dūbininkų, Geldapės ir Prieraslio valsčiais bei Suvalkų miestu. Valsčius priklauso Pilypavo Marijos dangun ėmimo parapijai.

Pilypavo valsčius
lenk. gmina Filipów
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Suvalkų apskritis Suvalkų apskritis
Administracinis centras Pilypavas
Gyventojų (2008) 4 522
Plotas 150,35 km²
Tankumas (2008) 30 žm./km²
Teritorijos kodas 2012022
Pašto kodas PL 16-424
Tel. kodas 87
Tinklalapis http://filipow.pl/

Istorija

redaguoti
 
Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIIIXIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1656 m. spalio 22 d. valsčiaus teritorijoje įvyko Pilypavo mūšis tarp Lietuvos ir Švedijos-Brandenburgo kariuomenių.

Carmečiu įkurtas 1870 m. gegužės 31 d., jam priskirta dalis Pavluvkos valsčiaus ir dalis Čostkuvo valsčiaus. Pilypavo valsčius priklausė Suvalkų gubernijai, Suvalkų apskričiai.[1] Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Dalį valsčiaus kaimų sudaro 19191933 m. egzistavusio Čostkuvo valsčiaus kaimai. 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Paviršiaus struktūra

redaguoti

Pagal 2005 metų duomenis valsčiaus plotas yra 150,35 km², iš kurių:[2]

  • ariama žemė: 75 %
  • miškai: 8 %
  • vandens telkiniai: 17 %

Valsčius sudaro 11,5 % Suvalkų apskrities.

Gyventojai

redaguoti

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 m. birželio 30 d. surinktus duomenis:[3]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 4522 100 % 2182 48,25 % 2340 51,75 %
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
30,08 14,51 15,56

Pagal 2005 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1828,99 zlotai.[4]

Administracinis suskirstymas

redaguoti

Agrafinuvka, Bartnia Gura, Bitkovas, Čarnė, Čostkuvas, Garbas, Jemielistė, Mėrūniškiai, Nova Dempščizna, Nove Motulė, Olšanka, Pieckai, Pilypavas, Rospuda, Smolenka, Stara Dempščizna, Stare Motulė, Supieniai, Šafrankai, Tabaluvka, Ūta, Vulka, Zusnas.

Valsčiaus gamta

redaguoti

Valsčiuje teka Rospudos upė.

Valsčiuje yra šie ežerai:

Nuorodos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti