Vakarų Sūduvos aukštuma

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vakarų Sūduvos aukštuma (lenk. Pojezierze Zachodniosuwalskie) – mezoreljefas, esantis Baltijos aukštumose šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje ir Varmijos Mozūrų vaivadijoje. Šis regionas ribojasi šiaurėje su Romintos giria, vakaruose su Šeskių kalvomis, pietvakariuose su Luko aukštuma, pietryčiuose su Augustavo lyguma ir rytuose su Rytų Sūduvos aukštuma.

Vakarų Sūduvos aukštuma
Regiono vieta Lenkijoje
Valstybė Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija, Varmijos Mozūrų vaivadija
Megaregionas Rytų Europos lyguma
Sritis Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma
Subsritis Rytų Baltijos aukštuma
Mezoregionas Vakarų Sūduvos aukštuma
Makroregionas Baltijos aukštumos

Regione daugiausia yra žemės ūkio laukai ir miškai. Šiame regione yra paskutiniojo ledynmečio palikimų, kaip morenos iškilusios 240 m virš jūros lygio. Per šias aukštumas eina geografinis dienovidinis. Regione išlikę ledyninių latakų upės ir ežerai, kaip Rospudos upė ir Rospudo bei Garbasės ežerai.

Regione nėra miesto statusą turinčių miestų. Didžiausios gyvenvietės yra Bakalariava, Pilypavas ir Prieraslis. Regione yra šie valsčiai: Geldapės valsčius, Dūbininkų valsčius, Kavolių valsčius, Alėckos valsčius, Veličkų valsčius, Prieraslio valsčius, Pilypavo valsčius, Bakalariavos valsčius, Račkų valsčius ir Suvalkų valsčius.

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose aukštumose gyveno lietuviams artimos baltų tautos - prūsai ir jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. didžioji dalis šių aukštumų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdose. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį didžioji šios vietovės dalis pateko į Lietuvos Respublikai priskirtą teritoriją.

Taip pat skaitykiteKeisti

BibliografijaKeisti