Atverti pagrindinį meniu

Napoleono žygis į Rusiją

Napoleono žygis į Rusiją
Priklauso: Napoleono karai
French invasion of Russia collage.jpg
Pagal laikrodžio rodyklę nuo viršaus kairės: Borodino mūšis (Louis-François Lejeune); 1812 m. Maskvos gaisras (Albrecht Adam); Michel Ney Kauno mūšyje (Auguste Raffet); Prancūzų atsitraukimas (Ilarijonas Prianišnikovas)
Data 1812 m. birželio 24 d. – 1812 m. gruodžio 14 d.
Vieta Rusijos imperija
Rezultatas Rusijos pergalė[1]
Kariaujančios pusės
Flag of France (1794–1815, 1830–1958).svg Pirmoji Prancūzijos imperija

Sąjungininkai:
Austrijos imperija Austrijos imperija
Prūsijos vėliava Prūsija
Danija Danija-Norvegija

Rusijos imperija Rusijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Pajėgos
Didžioji armija:
~685000[3]
1393 pabūklų[4]
180000200000 arklių[5][4]
Nuostoliai
470000530000
  • 340000400000 žuvo[8][9][10]
  • 50000 sužeisti[10]
  • 80000 dezertyravo[10]
410000
  • 210000 žuvo[11]
  • 150000 sužeisti[12]
  • 50000 dezertyravo[12]
1000000 karių ir civilių[13]

Napoleono žygis į Rusiją1812 m. vykusi Napoleono Bonaparto vadovaujamos Prancūzijos Didžiosios armijos invazija į Rusijos imperiją. Pusšešto mėnesio trukusio puolimo metu prancūzų pajėgos patyrė triuškinamą pralaimėjimą.

1812 m. Rusija atvėrė savo uostus britų laivams. Napoleonas, norėdamas priversti rusus pripažinti blokadą ir užkirsti kelią jų invazijos į Varšuvos kunigaikštystę galimybei, pasiuntė prieš juos Didžiąją armiją – iš apie 650 000 karių. 1812 m. birželio 23 d. Napoleono pajėgos persikėlė per Nemuną ties Kaunu. Birželio 28 d. Napoleonas užėmė Vilnių, liepos 1 d. Napoleonas įkūrė laikinosios vyriausybės komisiją, kuri administravo Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijas ir Baltstogės sritį. Armija žygiavo per Rusiją, laimėdama keletą nedidelių susirėmimų ir Smolensko mūšį rugpjūčio 16-18 d., bet tomis pačiomis dienomis rusai sustabdė kitą dalį Prancūzijos pajėgų Polocko mūšyje ir tai apsaugojo juos nuo žygio į tuometinę Rusijos sostinę Sankt Peterburgą. Nepaisant to, pagrindinės Prancūzijos pajėgos, vadovaujamos Napoleono, toliau žygiavo į Maskvą. Rusijos kariuomenė traukdamasi naudojo išdegintos žemės taktiką, nusiaubdama vietoves, kuriomis turėjo žygiuoti Napoleono pajėgos, taip pat siekdama, kad priešas negautų resursų bei maisto atsargų. Tai dar žygio pradžioje nulėmė didelius Prancūzijos nuostolius ir smarkų dezertyravimą. Po Borodino mūšio Michailas Kutuzovas nusprendė palikti Maskvą be kovos. Rugsėjo 14 d. Prancūzijos armija įžengė į Maskvą. Napoleonas tikėjosi, kad kritus Maskvai Aleksandras I pasirašys taikos sutartį, tačiau pastarasis nesutiko ir atmetė visas Napoleono sąlygas. Napoleonas, bijodamas ilgiau pasilikti Maskvoje, įsakė kariuomenei trauktis. Padėtį labai apsunkino ankstyva žiema. Daug Prancūzijos karių mirė nuo šalčio, bado, ligų ir kazokų puldinėjimų. Tik apie 10 000 kareivių (neskaitant dezertyrų) paliko Rusiją.

ŠaltiniaiKeisti

  1. von Clausewitz, Carl (1996). The Russian campaign of 1812. Transaction Publishers. Introduction by Gérard Chaliand, VII. ISBN 1-4128-0599-6
  2. Fierro; Palluel-Guillard; Tulard, p. 159–61
  3. 3,0 3,1 Riehn, 1991, p. 50
  4. 4,0 4,1 Clodfelter, 2017, p. 162
  5. Mikaberidze, 2016, p. 273
  6. Riehn, 1991, p. 90
  7. Riehn, 1991, p. 89
  8. Zamoyski 2005, p. 536 — šaltinyje įskaičiuotos ir karių mirtys nelaisvėje.
  9. The Wordsworth Pocket Encyclopedia, p. 17, Hertfordshire 1993.
  10. 10,0 10,1 10,2 Bodart, 1916, p. 127
  11. Bogdanovich, "History of Patriotic War 1812", Spt., 1859–1860, Appendix, pp. 492–503.
  12. 12,0 12,1 Bodart, 1916, p. 128
  13. Zamoyski, 2004, p. 536

LiteratūraKeisti

  • Bodart, G. (1916). Losses of Life in Modern Wars, Austria-Hungary; France. ISBN 978-1371465520.
  • Caulaincourt, Armand-Augustin-Louis (1935), With Napoleon in Russia (translated by Jean Hanoteau ed.), New York: Morrow 
  • Caulaincourt, Armand-Augustin-Louis (2005), With Napoleon in Russia (translated by Jean Hanoteau ed.), Mineola, New York: Dover, ISBN 978-0-486-44013-2 
  • Clodfelter, M. (2017). Warfare and Armed Conflicts: A Statistical Encyclopedia of Casualty and Other Figures, 1492-2015, 4th, Jefferson, North Carolina: McFarland. ISBN 978-0786474707.
  • Elting, J. (1997). Swords Around a Throne: Napoleon's Grande Armée. New York: Da Capo Press. ISBN 978-0-306-80757-2.
  • Hourtoulle, F. G. (2001), Borodino, The Moscova: The Battle for the Redoubts (Hardcover ed.), Paris: Histoire & Collections, ISBN 978-2908182965 
  • Lieven, Dominic (2010), Russia Against Napoleon The True Story of the Campaigns of War and Peace, New York: Viking, ISBN 978-0670-02157-4 
  • (2016) Napoleon and the Operational Art of War. Leiden: Brill. ISBN 978-90-04-27034-3.
  • Riehn, Richard K. (1991), 1812: Napoleon's Russian Campaign (Paperback ed.), New York: Wiley, ISBN 978-0471543022 
  • (2010) Operation Barbarossa and Germany's Defeat in the East, Third Printing, Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-76847-4.
  • Zamoyski, Adam (2004), Moscow 1812: Napoleon's Fatal March, London: HarperCollins, ISBN 978-0-00-712375-9 
  • Zamoyski, Adam (2005), 1812: Napoleon's Fatal March on Moscow, London: Harper Perennial, ISBN 978-0-00-712374-2