Jekaterina II

Jekaterina II, arba Kotryna II (rus. Екатерина II, 1729 m. gegužės 2 d. – 1796 m. lapkričio 17 d.),^[a] žinoma kaip Jekaterina Didžioji – Rusijos imperatorė nuo 1762 m. liepos 9 d. iki 1796 m. lapkričio 17 d.^[1] Apšviestojo absoliutizmo atstovė.

Jekaterina II
Rusijos imperatorė

Johano Baptisto Lampio portretas pagal Aleksanderį Rosliną, 1780–1790 m.
Romanovai‑Holšteinai‑Gotorpai

Rusijos imperatorės herbas

Gimė	1729 m. gegužės 2 d. [pagal J.K.: balandžio 21 d.] Štetinas, Prūsijos karalystė
Mirė	1796 m. lapkričio 17 d. (67 metai) [pagal J.K.: lapkričio 6 d.] Sankt Peterburgas, Rusijos imperija
Palaidotas (-a)	Petropavlovsko tvirtovė
Tėvas	Kristijonas Augustas fon Anhaltas-Cerbstas
Motina	Joana Elžbieta fon Holštein-Gotorp
Sutuoktinis (-ė)	Petras III
Vaikai	Pavelas I Ana Aleksejus Jelizaveta
Rusijos imperatorė
Valdė	1762 m. - 1796 m. (~34 metai)
Karūnavimas	1762 m. rugsėjo 12 d.
Pirmtakas	Petras III
Įpėdinis	Pavelas I

Žymūs apdovanojimai


Vikiteka	Jekaterina II
Parašas

Gyvenimas

Sofija Augusta Fryderikė fon Anhalt-Cerbst gimė Štetine (dab. Ščecinas), Prūsijos karalystėje, Šventojoje Romos imperijoje, kunigaikščio ir generolo Kristijono Augusto šeimoje. Tėvas buvo atsidėjęs savo darbui, o neramaus charakterio motina dažnai keliaudavo po Europą, todėl nė vienas rimtai neužsiėmė mergaitės auklėjimu.

Santuoka

Būdama šešiolikos metų Jekaterina imperatorės Jelizavetos valia buvo ištekinta už septyniolikmečio trečios eilės pusbrolio, sosto įpėdinio Karlo Peterio Ulricho (vėliau tapusio Petru III). 1744 m. priėmė stačiatikybę ir Jekaterinos (Kotrynos) vardą. Pati neturėdama vaikų, Jelizaveta iš Jekaterinos reikalavo susilaukti sosto įpėdinio. Būdama Petro III žmona politikoje nedalyvavo, bet mokėsi rusų kalbą, kultūrą ir istoriją. Skaitė filosofų Voltero, Deni Didro, Šarlio Monteskjė darbus.

Kartą Petras III viešai įžeidė Jekateriną, šiai pravirkus pagrasino skyrybomis ir kalėjimu. Tada Jekaterina pirmą kartą rimtai ėmė svarstyti vyro priešininkų pasiūlymus įvykdyti perversmą ir perimti valdžią.

Valdymas

Jekaterina II, 1778–1779 m. (Vigilijus Eriksenas)

Po Jelizavetos mirties Rusijos imperiją pradėjo valdyti Petras III, tačiau jis negebėjo sutarti su žmonėmis, tad visas dvaras simpatizavo Jekaterinai. 1762 metais Petras III buvo priverstas pasirašyti žmonos parašytą aktą, pagal kurio sąlygas jis „savo noru“ atsisakė sosto. Suimtas ir įkalintas, Petras III žuvo per išgertuves susiginčijęs ir susipešęs su vienu iš sugėrovų. Jekaterina darė viską, kad ant jos nekristų įtarimo šešėlis. Buvo paskelbta, kad imperatorius mirė dėl sunkios ligos.

1764 m. įsteigtas Smolnio kilmingųjų mergaičių institutas – pirmoji moterų mokykla Rusijoje. Įvykdyta Bažnyčios žemių sekuliarizacija. 1767–1768 m. sukurta komisija, kuri nesėkmingai bandė rengti naują teisyną. Komisija buvo sudaryta iš bajorų, miestiečių, laisviųjų valstiečių, kazokų, Sibiro tautų atstovų. Pakvietė į Rusiją kolonistus iš užsienio. Jos valdymo metais Rusijoje atsirado pavolgio vokiečiai. Kolonistams buvo suteikta religinė laisvė ir privilegijos. Imperatorei valdant sustiprinta centrinė valdžia, išplėstos bajorų teisės, prie Rusijos prijungtas Krymas, Šiaurės Kaukazas, Kuršas ir Žiemgala bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Meilužiai

Jekaterina tekėdama neturėjo jokios lytinio gyvenimo patirties. Būsimoji valdovė ir po vedybų išliko skaisti. Po dešimties santuokos metų ji pagimdė sūnų Pavelą (Povilą) – manoma, jog tikrasis tėvas jos pirmas meilužis Sergejus Saltykovas. Vėliau gimusių Jekaterinos vaikų tėvai buvo lenkų kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis, rusų kunigaikštis Grigorijus Orlovas.

Įkopusi į penktą dešimtį Jekaterina vis dar traukė vyrų dėmesį. Naujuoju jos favoritu tapo nerangus, prastuoliškų manierų Grigorijus Potiomkinas. Jų santykiai truko keletą metų. Nenorėdamas prarasti įtakos imperatorei, Potiomkinas sugalvojo įvesti imperatorės meilužių atrankos sistemą. Jekaterinai ši idėja patiko, ir Potiomkinas pats pradėjo parinkinėti jai meilužius. Atsidėkodama savo partneriams Jekaterina dalijo iždo pinigus, teikė titulus, skyrė dvarus su keliais tūkstančiais baudžiauninkų.

Paminklai Jekaterinai II

Sankt Peterburgas
Odesa (neišlikęs)
Krasnodaras
Jekaterinoslavas (neišlikęs)
Vilnius (neišlikęs)
Didysis Naugardas
Paminklas „200 metų su Rusija“, Vladikavkazas, Šiaurės Osetija

Pastabos

↑ Gimimo vardas – Sofija Augusta Fryderikė fon Anhalt-Cerbst (vok. Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst).

Šaltiniai

↑ Jekaterina II, Sophie Augusta Friederika von Anhalt‑Zerbst. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 622-623 psl.

Nuorodos

Karališkieji titulai
Jekaterina II Romanovų šeima Smulkesnė šaka Anhaltai Gimė: 1729 gegužės 2 Mirė: 1796 lapkričio 6
Prieš tai: Petras III	Rusijos imperatorė 1762 m. liepos 9 d. – 1796 m. lapkričio 17 d.	Po to: Povilas I
Karališkosios šeimos titulai
Prieš tai: Marta Skovronska	Rusijos imperatorienė 1762 m. sausio 5 d. – 1762 m. liepos 9 d.	Po to: Marija Fiodorovna

[1] Gimimo vardas – Sofija Augusta Fryderikė fon Anhalt-Cerbst (vok. Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst).

[2] Jekaterina II, Sophie Augusta Friederika von Anhalt‑Zerbst. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 622-623 psl.

[a]

[1]