Jekaterina II

Jekaterina nukreipia čia. Apie kitą Rusijos monarchę skaitykite Jekaterina I

Jekaterina II
Rusijos imperatorė

Romanovų dinastija
Gimė	1729 m. gegužės 2 d. [pagal J.K.: balandžio 21 d.] Štetinas, Prūsijos karalystė
Mirė	1796 m. lapkričio 17 d. (67 metai) [pagal J.K.: lapkričio 6 d.] Sankt Peterburgas, Rusijos imperija
Palaidotas (-a)	Petropavlovsko tvirtovė, Sankt Peterburgas
Tėvas	Kristianas Augustas fon Anhalt–Cerbst
Motina	Joana Elizabeta fon Holštein–Gotorp
Sutuoktinis (-ė)	Petras III
Vaikai	Pavelas I,Ana, Aleksejus, Jelizaveta
Rusijos imperatorė
Valdė	1762 m. - 1796 m. (~34 metai)
Karūnavimas	1762 m. rugsėjo 12 d.
Pirmtakas	Petras III
Įpėdinis	Pavelas I

Žymūs apdovanojimai


Vikiteka	Jekaterina II
Parašas

Jekaterinos monograma

Jekaterina II arba Kotryna II (rus. Екатерина II; 1729 m. gegužės 2 d. – 1796 m. lapkričio 17 d.), žinoma kaip Jekaterina Didžioji – Rusijos imperatorė, nuo 1762 m. liepos 9 d. iki 1796 m. lapkričio 17 d.^[1] Apšviestojo absoliutizmo atstovė.

VaikystėKeisti

Jekaterina II jaunystėje

Sophie Augusta Friederika von Anhalt-Zerbst gimė Štetine (dab. Ščecinas), Prūsijos kunigaikščio ir generolo Kristiano Augusto šeimoje. Tėvas buvo atsidėjęs savo darbui, o neramaus charakterio motina dažnai keliaudavo po Europą, todėl nei vienas rimtai neužsiėmė mergaitės auklėjimu.

SantuokaKeisti

Būdama šešiolikos metų Jekaterina Rusijos imperatorienės Jelizavetos valia buvo ištekinta už septyniolikmečio trečios eilės pusbrolio, sosto įpėdinio Karlo Peterio Ulricho (Petro III). 1744 m. priėmė stačiatikybę ir Jekaterinos vardą. Pati neturėdama vaikų, Jelizaveta iš Jekaterinos reikalavo susilaukti sosto įpėdinio. Būdama Petro III žmona politikoje nedalyvavo, bet mokėsi rusų kalbą, kultūrą ir istoriją. Skaitė filosofų Voltero, D. Didro, Šarlio Monteskjės darbus.

Kartą Petras III viešai įžeidė Jekateriną, šiai apsiverkus pagrasino skyrybomis ir kalėjimu. Tuomet Jekaterina pirmą kartą rimtai ėmė svarstyti šalininkų pasiūlymus įvykdyti perversmą ir perimti valdžią.

ValdymasKeisti

Jekaterinos II karūnavimas

Po Jelizavetos mirties Rusiją pradėjo valdyti Petras III, tačiau jis negebėjo sutarti su žmonėmis, tad visas dvaras simpatizavo Jekaterinai. 1762 metais Petras III buvo priverstas pasirašyti žmonos surašytą aktą, kad „savo noru“ atsisako sosto. Suimtas ir įkalintas, Petras III žuvo per išgertuves susiginčijęs ir susipešęs su vienu iš sugėrovų. Jekaterina darė viską, kad ant jos nekristų įtarimo šešėlis. Buvo paskelbta, kad imperatorius mirė dėl sunkios ligos.

1764 m. buvo įsteigtas Smolno kilmingųjų mergaičių institutas – pirmoji moterų mokykla Rusijoje. Įvykdė bažnyčios žemių sekuliarizacija. 1767–1768 m. sukūrė komisiją, kuri nesėkmingai bandė rengti naują teisyną. Komisija buvo sudaryta iš bajorų, miestiečių, laisviųjų valstiečių, kazokų, Sibiro tautų atstovų. Pakvietė į Rusiją kolonistus iš užsienio. Jos valdymo metais Rusijoje atsirado pavolgio vokiečiai. Kolonistams buvo suteiktos religinė laisvė ir privilegijos. Imperatorienei valdant buvo sustiprinta centralizuota valdžia Rusijoje, išplėstos bajorų teisės, prie Rusijos prijungtas Krymas, Šiaurės Kaukazas, Gudija, Kuršas ir Lietuvos žemės.

Jekaterinos meilužiaiKeisti

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Grigorijus Potiomkinas

Jekaterina tekėdama neturėjo jokios seksualinio gyvenimo patirties. Būsimoji imperatorienė ir po vedybų išliko skaisti. Po dešimties santuokos metų ji pagimdė sūnų Pavelą – manoma, jog tikrasis tėvas jos pirmas meilužis Sergejus Saltykovas. Vėliau gimusių Jekaterinos vaikų tėvai buvo lenkų kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis, rusų kunigaikštis Grigorijus Orlovas.

Įkopusi į penktą dešimtį Jekaterina vis dar buvo patraukli ir traukė vyrų dėmesį. Naujuoju jos favoritu tapo nerangus, prastuoliškų manierų Grigorijus Potiomkinas. Jų meilė truko keletą metų. Nenorėdamas prarasti įtakos imperatorei, Potiomkinas sugalvojo įvesti imperatorės meilužių atrankos sistemą. Jekaterinai ši idėja patiko, ir Potiomkinas pats pradėjo parinkinėti jai meilužius. Atsidėkodama savo partneriams Jekaterina dalijo iždo pinigus, teikė titulus, skyrė dvarus su keliais tūkstančiais baudžiauninkų.

Paminklai Jekaterinai IIKeisti

Sankt Peterburgas
Odesa (neišlikęs)
Krasnodaras
Jekaterinoslavas (neišlikęs)
Vilnius (neišlikęs)
Didysis Naugardas
Paminklas „200 metų su Rusija“, Vladikavkazas, Šiaurės Osetija

ŠaltiniaiKeisti

↑ Jekaterina II, Sophie Augusta Friederika von Anhalt‑Zerbst. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 622-623 psl.

NuorodosKeisti

Karališkieji titulai
Jekaterina II Romanovų šeima Smulkesnė šaka Anhaltai Gimė: 1729 gegužės 2 Mirė: 1796 lapkričio 6
Prieš tai: Petras III	Rusijos imperatorė 1762 m. liepos 9 d. – 1796 m. lapkričio 17 d.	Po to: Povilas I
Karališkosios šeimos titulai
Prieš tai: Marta Skovronska	Rusijos imperatorienė 1762 m. sausio 5 d. – 1762 m. liepos 9 d.	Po to: Marija Fiodorovna

[1] Jekaterina II, Sophie Augusta Friederika von Anhalt‑Zerbst. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 622-623 psl.

[1]