Romanas Kondratenka

Romanas Kondratenka
Romanas Kondratenka
Gimė	1857 m. spalio 12 d. Tbilisis, Rusijos imperija
Mirė	1904 m. gruodžio 15 d. (47 metai) Port Artūras, Mandžiūrija
Veikla	generolas
Aktyvumo metai	1877–1904
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka	Romanas Kondratenka

Romanas Isidorovičius Kondratenka (rus. Роман Исидорович Кондратенко, 1857 m. spalio 12 d. – 1904 m. gruodžio 15 d.) – Rusijos imperijos kariuomenės generolas, išgarsėjęs savo pasiaukojama tarnyba ginant Port Artūrą per 1904–1905 m. Rusijos-Japonijos karą.

Biografija

Romanas Kondratenka gimė Tbilise kaip dešimtas vaikas ukrainiečių kilmės į pensiją išėjusio armijos majoro šeimoje. Padedamas vyresniojo brolio, jis buvo išsiųstas mokytis į Polocko kadetų korpusą ir gavo stipendiją mokytis valstybės lėšomis. 1877 m. baigęs mokyklą su pagyrimu, jis įstojo į Nikolajevo inžinerijos institutą. Jis gavo praporščiko laipsnį ir buvo paskirtas į 1-ąjį Kaukazo sapierių batalioną. 1895 m. gavo pulko vado laipsnį, o 1901 m. jam buvo suteiktas generolo majoro laipsnis. 1903 m. Kondratenka vadovavo 7-ajai Rytų Sibiro šaulių brigadai, įsikūrusiai Port Artūre. Brigada buvo išplėsta į 7-ąją Rytų Sibiro šaulių diviziją, o Kondratenkai buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis.

Rusijos–Japonijos karas

Romano Kondratenkos paminklas Polocke, Baltarusijoje

1903 m. atvykęs į Port Arturą, Kondratenka per kelis mėnesius pertvarkė ir patobulino jau ir taip masyvius įtvirtinimus, laukdamas artėjančio konflikto su Japonijos imperija. Prasidėjus Port Artūro apgulčiai, jis buvo rusų gynybos siela, asmeniškai vadovavo gynėjų pastangoms sudėtingiausiose ir pavojingiausiose vietovėse ir prižiūrėjo mūšio metu pažeistų įtvirtinimų remontą.

Kondratenka sėkmingai atrėmė keturis japonų puolimus, sumaniai panaudodamas tiek kariuomenės, tiek Rusijos imperijos karinio jūrų laivyno pajėgas, ir po generolo Anatolijaus Šteselio ir generolo leitenanto Konstantino Smirnovo buvo trečiasis Port Artūro vadas.

Tačiau 1904 m. gruodžio 2 d. jis buvo mirtinai sužeistas, kai į forto, kurį jis gynė, ginkluotę pataikė japonų haubicų ugnis. Praėjus vos aštuoniolikai dienų po jo mirties, generolai Anatolijus Šteselis ir Aleksandras Fokas pasidavė japonams.

Po karo Kondratenkos kūnas buvo pervežtas į Sankt Peterburgą ir palaidotas. Kondratenkos drąsai atminti japonai jo žūties vietoje pastatė granitinį kenotafą.

Šaltiniai

• Connaughton, R.M (1988). The War of the Rising Sun and the Tumbling Bear—A Military History of the Russo-Japanese War 1904–5, London, ISBN 0-415-00906-5.
• Jukes, Geoffry. The Russo-Japanese War 1904–1905. Osprey Essential Histories. (2002). ISBN 978-1-84176-446-7.
• Kowner, Rotem (2006). Historical Dictionary of the Russo-Japanese War. The Scarecrow Press. ISBN 0-8108-4927-5.
• Warner, Denis & Peggy. The Tide at Sunrise, A History of the Russo-Japanese War 1904–1905. (1975). ISBN 0-7146-5256-3.