Robert Delaunay
| Roberas Delonė pranc. Robert Delaunay | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1885 m. balandžio 12 d. Paryžius |
| Mirė | 1941 m. spalio 25 d. (56 metai) Monpeljė |
| Palaidotas (-a) | Gambė |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Orfizmas Neoimpresionizmas |
 Vikiteka |
Robert Delaunay |
| Parašas | |
| |
Roberas Delonė (pranc. Robert-Victor-Félix Delaunay, 1885 m. balandžio 12 d., Paryžius – 1941 m. spalio 25 d., Monpeljė) – XX a. Prancūzijos tapytojas, dekoratorius, orfizmo dailininkas.
Biografija
redaguoti
Roberas Viktoras Feliksas Delonė gimė 1885 m. balandžio 12 d. Paryžiuje. 1902 m. pradėjo mokytis teatro dekoracijų studijoje Belvilyje, Paryžiaus priemiestyje, 1903 m. pradėjo tapyti ir 1904 m. pradėjo eksponuoti savo kūrinius. 1904 ir 1906 m. jo kūriniai buvo eksponuoti Paryžiaus Rudens salone. R. Delonė nuolat iki 1914 m. eksponavo Nepriklausomųjų parodose. Jo draugais tapo Anri Ruso ir Žanas Metsenžė. Jis studijavo E. Ševrelio spalvų teorijas ir 1905−1907 m. tapė neoimpresionistine maniera. Buvo paveiktas P. Sezano kūrybos. 1907−08 m. atliko karinę tarnybą, susipažino su kubistiniais kūriniais. Apie 1909 m. R. Delonė pradėjo išvystyti nuosavą tapybos stilių, pirmą kartą nutapė Eifelio bokštą.
1910 m. R. Delonė vedė tapytoją Sonją Terk, kuri jam padėjo įvairiuose projektuose. Nuo 1911 m. R. Delonė eksponavo Vokietijoje, į „Mėlynojo raitelio“ grupės parodą Miunchene jį pakvietė Vasilijus Kandinskis. R. Delonė draugais Paryžiuje tapo Gijomas Apolineras, Alberas Glezas ir Anri Le Fokonjė. 1912 m. įvyko pirmoji personalinė R. Delonė paroda Barbazanges galerijoje Paryžiuje. Jis pradėjo tapyti „Langų“ paveikslų seriją. 1913 m. R. Delonė pirmą kartą nutapė savo apskritųjų formų (diskų) serijos paveikslus. R. Delonė stilius buvo ryškių spalvų kubizmo atmaina, pavadinta terminu orfizmas. Jo žmona Sonja Delonė pradėjo tapyti tuo pačiu stiliumi.
1914−1920 m. R. Delonė gyveno Ispanijoje ir Portugalijoje. Jo pažįstamais tapo Sergejus Diagilevas, Diegas Rivera, Leonidas Miasinas, Igoris Stravinskis. 1918 m. R. Delonė kūrė teatro dekoracijas S. Diagilevo baletams. 1920 m. grįžo į Paryžių, kur 1922 m. įvyko jo paroda Polio Gijomo galerijoje. 1922 m. dailininkas pradėjo antrą Eifelio bokšto tapybos seriją. 1925 m. R. Delonė atliko freskų Tarptautinės dekoratyviųjų menų parodos rūmuose Palais de l’Ambassade de France. Po 1930 m. R. Delonė koncentravosi į beobjektinę tapybą. 1937 m. jis buvo užsakytas dekoruoti Palais des Chemins de Fer ir Palais de l’Air Pasaulinei parodai Paryžiuje. Jo paskutiniais darbais buvo 1938 m. skulptūrų parodos − Tiuilri salono, dekoracijos. Roberas Delonė mirė 1941 m. spalio 25 d. Monpeljė mieste. Palaidotas Gambė miestelyje netoli Paryžiaus.
Darbų galerija
redaguoti-
„Natiurmortas su gėlių vaza“ (1907, privatus rinkinys) -
„Miestas Nr. 2“ (1910, Pompidu centras, Paryžius) -
„Langai“ (1912, Kunsthalė, Hamburgas) -
„Trys gracijos Paryžiuje“ (1912, Šiuolaikinio meno muziejus de la Ville de Paris, Paryžius) -
„Eifelio bokštas“ (1922, Hiršhorno muziejus, Vašingtonas) -
„Eifelio bokštas“ (1924-26, Hiršhorno muziejus, Vašingtonas) -
„Begalinis ritmas“ (1934, Teit Modern galerija, Londonas) -
Dekoracija Tiuilri salonui (1938, Šiuolaikinio meno muziejus de la Ville de Paris, Paryžius)
.jpg)
.jpg)
