Rankinis olimpinėse žaidynėse

Rankinis olimpinėse žaidynėse
Rungtys2 (vyrų: 1; moterų: 1)
Žaidynės

18961900190419081912 · 1920
192419281932193619481952
195619601964196819721976
198019841988199219962000
200420082012201620202024

Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Rankinio varžybos vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą įvyko 1936 m. olimpiadoje.[1] Nuo 1972 m. vasaros olimpinių žaidynių rankinis įtrauktas į pagrindinę olimpinę programą. Šiuo metu olimpinėje programoje vykdomos tik salės rankinio varžybos vyrų ir moterų kategorijose.[2]

Varžybų kvalifikaciją ir taisykles prižiūri Tarptautinė rankinio federacija.

Rusijos rankininkas Andrejus Lavrovas yra daugiausiai olimpinių medalių laimėjęs rankininkas – 3 aukso ir 1 bronzos.[3]

Vyrų varžybos

redaguoti
Metai Šeimininkai Auksinis finalas Bronzinis finalas Komandų
Nugalėtojai Rezultatas 2-oji vieta 3-oji vieta Rezultatas 4-oji vieta
1936  
Berlynas
  Vokietija   Austrija   Šveicarija   Vengrija 6
1972  
Miunchenas
  Jugoslavijos SFR 21–16   Čekoslovakija   Rumunija 19–16   Rytų Vokietija 16
1976  
Montrealis
  Sovietų Sąjunga 19–15   Rumunija   Lenkija 21–18   Vakarų Vokietija 11
1980  
Maskva
  Rytų Vokietija 23–22   Sovietų Sąjunga   Rumunija 20–18   Vengrija 12
1984  
Los Andželas
  Jugoslavijos SFR 18–17   Vakarų Vokietija   Rumunija 23–19   Danija 12
1988  
Seulas
  Sovietų Sąjunga 32–25   Pietų Korėja   Jugoslavijos SFR 27–23   Vengrija 12
1992  
Barselona
 
Jungtinė komanda
22–20   Švedija   Prancūzija 24–20   Islandija 12
1996  
Atlanta
  Kroatija 27–26   Švedija   Ispanija 27–25   Prancūzija 12
2000  
Sidnėjus
  Rusija 28–26   Švedija   Ispanija 26–22   Serbija ir Juodkalnija 12
2004  
Atėnai
  Kroatija 26–24   Vokietija   Rusija 28–26   Vengrija 12
2008  
Pekinas
  Prancūzija 28–23   Islandija   Ispanija 35–29   Kroatija 12
2012  
Londonas
  Prancūzija 22–21   Švedija   Kroatija 33–26   Vengrija 12
2016  
Rio
  Danija 28–26   Prancūzija   Vokietija 31–25   Lenkija 12

Moterų varžybos

redaguoti
Metai Šeimininkai Auksinis finalas Bronzinis finalas Komandų
Nugalėtojos Rezultatas 2-oji vieta 3-oji vieta Rezultatas 4-oji vieta
1976  
Montrealis
  Sovietų Sąjunga   Rytų Vokietija   Vengrija   Rumunija 6
1980  
Maskva
  Sovietų Sąjunga   Jugoslavijos SFR   Rytų Vokietija   Vengrija 6
1984  
Los Andželas
  Jugoslavijos SFR   Pietų Korėja   Kinijos LR   Vakarų Vokietija 6
1988  
Seulas
  Pietų Korėja   Norvegija   Sovietų Sąjunga   Jugoslavijos SFR 8
1992  
Barselona
  Pietų Korėja 28–21   Norvegija  
Jungtinė komanda
24–20   Vokietija 8
1996  
Atlanta
  Danija 37–33   Pietų Korėja   Vengrija 20–18   Norvegija 8
2000  
Sidnėjus
  Danija 31–27   Vengrija   Norvegija 22–21   Pietų Korėja 10
2004  
Atėnai
  Danija 34–34   Pietų Korėja   Ukraina 21–18   Prancūzija 10
2008  
Pekinas
  Norvegija 34–27   Rusija   Pietų Korėja 33–28   Vengrija 12
2012  
Londonas
  Norvegija 26–23   Juodkalnija   Ispanija 31–29   Pietų Korėja 12
2016  
Rio
  Rusija 22–19   Prancūzija   Norvegija 36–26   Nyderlandai 12

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Olympedia - Handball“. olympedia.org. Suarchyvuotas originalas 2020-12-01. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 6 d..
  2. „Paryžius 2024 rungtys“ (PDF). Tarptautinis olimpinis komitetas. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 6 d..
  3. „"This could be a golden generation" - Andrey Lavrov in interview“. handball-world.news. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 6 d..[neveikianti nuoroda]