Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Koordinatės: 55°33′49″š. pl. 24°37′41″r. ilg. / 55.563491°š. pl. 24.627959°r. ilg. / 55.563491; 24.627959

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Raguva church.JPG
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Panevėžio
Savivaldybė Panevėžio rajonas
Gyvenvietė Raguva
Adresas Laisvės g. 28
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1887 m.

Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Raguvos miestelyje, Nevėžio kairiajame krante. Liaudies architektūros, vyraujančių klasicizmo bruožų.

Parapijoje yra Raguvos kapinių koplyčia.

IstorijaKeisti

 
Raguvos bažnyčia su varpine
 
2016 m. kovo mėn.

1610 m. minima medinė bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1668 m. Antrąją medinę bažnyčią ir varpinę 1678 m. pastatė Trakų vaivada Marcijonas Oginskis. Statybai vadovavo kunigas Lukas Jonas Vaicekavičius. Tais pačiais metais ją konsekravo vyskupas Mikalojus Slupskis. M. Oginskis 1670 m. bažnyčiai dovanojo Alukėnų palivarką ir kaimą. 16741677 m. nurodyta, kad Raguvos bažnyčia yra viena didžiausių medinių bažnyčių visoje Vilniaus vyskupijoje.

1745 m. minima supuvusi, kiauru bokštu bažnyčia. Klebono Mykolo Gulbinausko rūpesčiu suremontuota. 1749 m. pastatyta nauja klebonija. 17771863 m. veikė parapinė mokykla. 1798 m. bažnyčia sudegė. Klebono Jurgio Zubavičiaus iniciatyva 1816 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, 1883 m. – mūrinė varpinė.

1887 m. bažnyčia padidinta, pristatytos šoninės koplyčios. Už lietuviškos spaudos platinimą Raguvos vikaras Kazimieras Domarkas (1869–1902) 1896 m. pusei metų uždarytas į vienuolyną ir penkeriems metams ištremtas iš Lietuvos (mirė Raguvoje).

1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. Dailininkas Jonas Mackevičius 1929 m. išdažė bažnyčios vidų. Prelato J. Maciejausko ir Čikagos raguviškių rūpesčiu bei lėšomis 1931 m. įsigyti 3 bronziniai varpai. Per Antrąjį pasaulinį karą 2 mažesnieji dingo. 1944 m. liepos 23-25 d. bombarduojant miestelį, nukentėjo ir bažnyčia, be to, išvogta daug jos inventoriaus. Sudegė klojimas, senelių prieglauda. Dalį vertingesnių reikmenų išgelbėjo kunigai Rapolas Kvedarauskas (1913–1945, raudonarmiečių nužudytas) ir Steponas Ramanauskas.

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia liaudies architektūros, vyraujančių klasicizmo bruožų, kryžminio plano (28 × 14 m), su 4 kolonų portiku, bokšteliu. Vienanavė, turi 5 altorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi 3 aukštų mūrinė varpinė.

NuorodosKeisti

 

Vikiteka