Piteris Breigelis Vyresnysis

Piteris Breigelis Vyresnysis (ol. Pieter Bruegel (arba Brueghel), apie 1525–1569 m. rugsėjo 9 d.) – XVI a. Nyderlandų renesanso flamandų dailininkas.

Tai vienas iš garsiausių Nyderlandų dailininkų. Didelį poveikį Breigelio kūrybai turėjo Jeronimo Boscho dailė. Tarp žymiausių Breigelio kūrinių peizažai: „Babelio bokštas“ ir paveikslų ciklas „Metų laikai“, kurio garsiausi epizodai „Medžiotojai sniege“, „Apniukusi diena“. Dailininkas garsus kaimiškais vaizdais, dėl ko buvo pramintas „Breigeliu valstiečiu“.

Biografija

Piteris Breigelis gimė apie 1525–30 m. Bredos mieste arba Bredos apylinkėse.^[1]Jo asmeniniai gyvenimo faktai nėra gausūs. Iki 1559 m. jis naudojo pavardę Brueghel. Vėliau pasikeitė be h raidės į Bruegel. Manoma, kad jis mokėsi pas dailininką ir skulptorių Piterį Kuką van Alstą Briuselyje. Vėliau, 1563 m., Piteris Breigelis vedė Van Alsto dukterį Mayken. Piteris Kukas van Alstas turėjo dideles dirbtuves, buvo išsilavinęs, pabuvojęs Italijoje ir Turkijoje. Jo dirbtuvėse Breigelis įvairiapusiškai susipažino su to meto Nyderlandų dailės technikomis ir temomis, tarp jų – su Mecheleno dailininkų valstietiška tematika. 1551 m. Antverpene Breigelis įgijo „meistro“ statusą Šv. Luko tapytojų gildijoje.^[1]

„Babelio bokštas“ (1563, Meno istorijos muziejus, Viena)

Apie 1551–52 m. Piteris Breigelis keliavo per Prancūziją į Italiją. Buvo nuvykęs iki Neapolio, spėjama, galėjo pabuvoti Palerme. 1552 m. datuojami P. Breigelio pora anksčiausiai žinomų piešinių. 1553 m. Breigelis buvo Romoje, kur susipažino su miniatiūristu Giulio Clovio. Žinomas bendras vienas dailininkų darbas. 1553 m. datuojamas pirmas žinomas Breigelio tapybos darbas „Peizažas su Kristumi ir apaštalais prie Tiberijos jūros“, kurį jis atliko, spėjama, su tuo metu Italijoje dirbusio kito Nyderlandų dailininko Maarten de Vos pagalba. Po to Breigelis grįžo į Nyderlandus, apsistojo Antverpene. Iš kelionės parsivežė Alpių kalnų piešinių − vienų pirmųjų tokių peizažo vaizdavime.

Po kelionės Breigelis ruošė piešinius graviūroms jų platintojui Jeronimui Kokui (Hieronymus Cock) Antverpene. Jos jį ir išgarsino. Tarp 1555 ir 1563 m. dailininkas paruošė daugiau nei 40 piešinių graviūroms.^[1] Dauguma šių graviūrų piešinių buvo paremtos Jeronimo Boscho dailės, kuri buvo tuo metu ypač populiari, motyvų imitavimu. Vėliau Breigelis išvystė nuosavą Boscho dailės interpretaciją ir užsiėmė beveik vien paveikslų tapyba, apleisdamas graviūras. 1563 m. vedybų proga Breigelis persikėlė į Briuselį. Susilaukė dviejų sūnų. Abu jie, apie 1564 m. gimęs Piteris Breigelis Jaunesnysis ir 1568 m. gimęs Janas Breigelis Vyresnysis, tapo žymiais dailininkais, nors nei vienas nepralenkė tėvo šlove, kaip ir po to gyvenę Breigelių giminės dailininkai. Paprastai, šiuo metu tariant pavardę Breigelis, turimas omeny Piteris Breigelis Vyresnysis. Piteris Breigelis mirė 1569 m. rugsėjo 9 d. Palaidotas Kapellekerk bažnyčioje Briuselyje. Jau gyvenimo metu dailininkas tapo žymiu. Jo paveikslus, negailėdamas pinigų, rinko imperatorius Rudolfas II. Taip didesnė dalis žymiausių Breigelio darbų atsidūrė Vienoje.

Kūryba

Piterio Breigelio kūrybinis kelias susijęs su Jeronimo Boscho daile. Daugelį Boscho kūrybos elementų Breigelis perėmė ir naudojo savojoje. Iš tikro, viena garsiausių Breigelio graviūrų „Žuvis ryja žuvį“ (1557) pirmojo leidimo metu buvo pasirašyta esanti Boscho.^[1] Tačiau Breigelio kūryboje nėra apokaliptinio pasaulio nuojautų, grėsmingos ir gąsdinančios nuotaikos. Pirmu reikšmingu Breigelio darbu laikomas „Ikaro kritimas“, sukurtas apie 1555 m. (Belgijos karališkuosiuose muziejuose, tačiau šiuo metu manoma, kad tai yra labai gera vėlesnė originalo kopija). Paveiksluose „Mirties triumfas“, „Sukilusių angelų nuopolis“ Breigelis priartėjo prie Boscho kosmogonijos, bet niekuomet ja taip ir nepersiėmė. Daugelis paveikslų akcentuoja labiau humoristinį vaizduojamų scenų pobūdį (kaip paveiksle „Koknėjų žemė“ – mitinė tinginių ir girtuoklių žemė), nei Boscho apokaliptinį. Apie 1563 m. Breigelis sukūrė bent tris paveikslo „Babelio bokštas“ variantus, kuriuose vaizduojamos mitinio bokšto statybos, kaip žmonių puikybės įsikūnijimo.

„Medžiotojai sniege“ (1565, Meno istorijos muziejus, Viena)

Paveiksluose „Vaikų žaidimai“ ir „Olandų patarlės“ Breigelis, būdingai to meto Nyderlanduose mėgstamai dailės tradicijai, kiekvienu epizodu rodo tam tikrą mintį ar veiksmą. Paveiksluose „Betliejaus kūdikių žudynės“ ir „Sauliaus atsivertimas“ (abu Meno istorijos muziejuje Vienoje) biblijinės istorijos perkeltos į Breigelio laikų Nyderlandus. Juose galima pažinti tų dienų aktualijas: ispanų Albos hercogo ypač žiaurų susidorojimą su Nyderlandų gyventojais. Nepaisant vaizduojamosiose scenose esančių herojų gausumo, Piteris Breigelis savo paveiksluose visgi akcentavo peizažo vaizdą.

Vėlesnėje Breigelio kūryboje pasireiškė itališkos dailės įtaka. Paveikslų figūrų sumažėjo, herojų apimtys padidėjo. Spalviniai tonai tapo panašūs į Venecijos dailės mokyklos dailininkų, kaip paveiksluose „Valstiečių vestuvės“ ir „Valstiečių šokis“. Dailininkas labiau pradėjo vaizduoti įprastą Nyderlandų valstietišką gyvenimą, dėl ko pats buvo pramintas „Valstiečiu“. Tačiau jo dailė nebuvo skirta eiliniam kaimo žmogui, o kaip tik tenkino tų dienų aristokratijos padidėjusį susidomėjimą kaimo scenomis. Breigelis buvo pažįstamas ir remiamas to meto mokslininkų, humanistų, jo draugais buvo kartografas Abrahamas Ortelijus ir leidėjas Kristofas Plantenas.^[1] Apie 1565–66 m. Breigelis sukūrė pagarsėjusį 6 paveikslų (5 išliko) ciklą metų laikų tematika, iš kurių garsiausi „Medžiotojai sniege“ (arba „Medžiotojų grižimas iš medžioklės“) ir „Apniukusi diena“. Breigelio herojų figūrų formos supaprastintos, daugelis jų vaizduojami iš nugaros. Abu paveikslai pasižymi diagonalinėmis kompozicinėmis linijomis ir aiškia atskirtimi tarp artimojo ir tolimojo planų. „Medžiotojai sniege“ laikomi vienu garsiausių peizažų Vakarų dailėje.

Tapybos darbų galerija

„Olandų patarlės“ (1559, Paveikslų galerija Berlyne)
„Olandų patarlės“, detalė „Nematyti saulės atspindžio vandeny“ - pavydėti kitam šlovės
„Olandų patarlės“, detalė „Pagauti žuvį be tinklo“ - pasinaudoti kito darbo vaisiais
„Olandų patarlės“, detalė „Sėdėti ant žarijų“ - būti nekantriu
„Vaikų žaidimai“ (1560, Meno istorijos muziejus, Viena)
„Mirties triumfas“ (1562, Prado muziejus, Madridas)
„Sukilusių angelų nuopolis“ (1562, Karališkieji Belgijos dailės muziejai, Briuselis)
Pabėgimas į Egiptą (1963, Courtauld galerija, Londonas)
Derliaus nuėmėjai (1965, Metropoliteno muziejus, Niujorkas, JAV)
„Apniukusi diena“ (1565, Meno istorijos muziejus, Viena)
Nekaltųjų žudynės (1965-1967, Karališkoji kolekcija, Vindzoro pilis, Anglija)
„Šv. Jono Krikštytojo pamokslas“ (1566, Szépművészeti muziejus, Budapeštas)
„Valstiečių vestuvės“ (1567, Meno istorijos muziejus, Viena)
„Koknėjų žemė“ (1567, Senoji pinakoteka, Miunchenas)
„Valstiečių šokis“ (1567, Meno istorijos muziejus, Viena)