Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Mechelenas – miestas šiaurinėje Belgijoje, svarbus pramonės centras pusiaukelėje tarp Briuselio ir Antverpeno (maždaug nutolęs po 25 km). Stovi Šv. Rumboldo katedra (bokštas priskirtas UNESCO paveldui), vieneri iš 12 išlikusių miesto vartų, Margaritos Jorkietės rūmai, technopolis, žaislų ir laikrodžių muziejai, zoologijos sodas

Mechelenas
ol. Mechelen, pranc. Malines
            
Turgaus aikštė
Mechelenas
Mechelenas
51°01′00″ š. pl. 4°28′00″ r. ilg. / 51.01667°š. pl. 4.46667°r. ilg. / 51.01667; 4.46667 (Mechelenas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Belgijos vėliava Belgija
Regionas Flandrijos regionas Flandrijos regionas
Provincija Antverpeno provincija Antverpeno provincija
Gyventojų (2006) 80 176
Vikiteka Mechelenas
Kirčiavimas Mèchelenas

Istorija

redaguoti
Septyniolika Provincijų:
Mechelenas
Šalis C. Belgija
Vėliava  
Tautos Flamandai
Laikotarpis 1303 - 1794 m.
Miestai Mechelenas
 

Dabartinio Mecheleno vietoje žmonės gyveno nuo priešistorinių laikų. Viduramžiais miestas labai stipriai augo, pralenkdamas Antverpeną, kas nulėmė tai, kad jį iki tol valdžiusi Brabanto kunigaikštystė suteikė jam miesto teises. Taip susiformavo savarankiška Mecheleno valstybė (feodas) (ol. Heerlijkheid Mechelen).

1384 m. Mecheleno valdžioje įsigalėjo Burgundų dinastija, ir feodas buvo įjungtas į Burgundijos Nyderlandus. Taip vėliau ji virto viena iš Septyniolikos Provincijų, čia įsitvirtino Habsburgai. 1559 m. miestas tapo didelės arkivyskupijos centru. 1572 m. jį sugriovė ispanai, tačiau vėliau miestas vėl atstatytas.

Po Nyderlandų revoliucijos Mechelenas sudarė dalį Pietinių Nyderlandų. 1795 m. ją prijungus prie Prancūzijos, feodas galutinai panaikintas.

XIX a. vyko stipri miesto industrializacija. Čia nutiestas pirmasis Europoje geležinkelis. Klestėjo metalurgija.

Futbolas

redaguoti