Petras Leonas
| Petras Leonas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1864 m. lapkričio 16 d. Leskava, Gudelių valsčius |
| Mirė | 1938 m. gegužės 12 d. (73 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Silvestras Leonas |
| Motina | Ona Baltrušaitytė-Leonienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Celina Marcinkevičiūtė-Leonienė |
| Vaikai | Ona Leonaitė-Kairienė, Algirdas Leonas, Jonas Leonas |
| Veikla | teisininkas, advokatas, visuomenės ir politinis veikėjas |
| Alma mater | 1889 m. Maskvos universitetas |
 Vikiteka |
Petras Leonas |
Petras Leonas (1864 m. lapkričio 16 d. Leskavoje, Gudelių valsčius, Marijampolės apskritis – 1938 m. gegužės 12 d. Kaune) – Lietuvos teisininkas, advokatas, teisės profesorius, visuomenės bei politinis veikėjas, pirmasis LR teisingumo ministras.
Biografija
redaguotiGimė Silvestro ir Onos Leonų šeimoje, buvo jauniausias iš septynių brolių ir keturių seserų. Tėvai turėjo 16,8 ha žemės ūkį. 1876–1884 m. mokėsi Naumiesčio ir Šunskių pradžios mokyklose, Marijampolės gimnazijoje. 1889 m., parašęs disertaciją „Visuomeninė ir privatinė ūkinė gamybos organizacija“, baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą teisės kandidato laipsniu. P. Leono iniciatyva Maskvos universitete atkurta slapta lietuvių studentų draugija, 1886–1889 m. jai vadovavo.
1890–1893 m. dirbo Suvalkų apygardos teisme. 1893–1905 m. teismo ir prokuratūros darbuotojas Taškente, Samarkande, Naujajame Margilane. Už gerą tarnybą apdovanotas dviem caro ordinais. 1905 m. pašalintas iš pareigų už dalyvavimą revoliuciniuose įvykiuose. 1906–1914 m. gyveno Kaune, dirbo prisiekusiuoju advokatu,[1] įsitraukė į lietuvių politinį ir kultūrinį judėjimą. 1907 m. Rusijos II Valstybės Dūmos atstovas nuo Suvalkų gubernijos, rėmė kadetus, rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu, dalyvavo kuriant Lietuvos autonomijos projektą. 1907 m. vienas Lietuvos moterų I suvažiavimo iniciatorių. 1908–1912 m. „Dainos“ draugijos pirmininkas.
1915–1918 m. gyveno Maskvoje, Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komiteto vicepirmininkas. 1917 m. Rusijos lietuvių seimo Petrograde delegatas, nepritarė nepriklausomos valstybės siekio rezoliucijai.
1918 m. įkūrė „Santaros“ partiją ir jai vadovavo. 1918–1919 m. Mykolo Sleževičiaus I ir II kabinete – LR teisingumo ministras, 1919 m. IV kabinete – LR vidaus reikalų ministras. 1919 m. spalio mėn. grįžo prie įprastos advokato veiklos. Lietuvos teisininkų draugijos vienas steigėjų, 1920–1921 m. pirmininkas. 1920–1922 m. Aukštuosiuose kursuose dėstė politinės ekonomijos ir teisės disciplinas, Teisės skyriaus vedėjas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto profesorius, 1922–1933 m. Teisių fakulteto dekanas. 1927 m. Jono Basanavičiaus fondo steigimo iniciatorius. 1932 m. rugsėjo 25 d. pripažintas VDU Garbės daktaro laipsnis. 1933–1938 m. žurnalo „Kultūra“ redaktorius.
Netgi po 1926 m. valstybės perversmo Petras Leonas priversdavo valdžią klausyti jo nuomonės, o neretai ir pats stodavo ginti „valstybės priešų“, pavyzdžiui, 1929 m. teisme gynė „Socialdemokrato“ redakciją, 1930 m. buvo advokatas „8 socialdemokratų“ byloje.
Išleido knygas „Teisės enciklopedijos paskaitos“ bei „Sociologijos paskaitos“, bendradarbiavo leidiniuose „Teisė“, „Kultūra“, „Teisių fakulteto darbai“, „Lietuvių tauta“ ir kt. Skelbtos atskiros studijos teisine tematika. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 83 p. ISBN 5-89942-585-7.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=LEONAS%20PETRAS Archyvuota kopija 2017-12-10 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
redaguoti- Petras Leonas – teisininkas, sociologas, mokslininkas, visuomenės veikėjas: straipsnių rinkinys / Juozas Leonavičius, Arvydas Stankus. – Kaunas: Techologija, 1999. – 42 p.: iliustr.
- Petras Leonas – Lietuvos sąžinė (1864–1938): monografija / Juozas Leonavičius. – Kaunas: Technologija, 2002. – 716 p.: iliustr. – ISBN 9955-09-069-3
Nuorodos
redaguoti- Knygų paroda „Profesoriui Petrui Leonui – 145“ Archyvuota kopija 2013-12-14 iš Wayback Machine projekto.
- „Laisvamanybė Lietuvoje“ Archyvuota kopija 2011-09-25 iš Wayback Machine projekto. Aldona Gaigalaitė
| Politinis postas
| ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Aleksandras Stulginskis |
LR vidaus reikalų ministras 1919-1919 m. |
Po to: Eliziejus Draugelis |
| Prieš tai: Vladas Stašinskas |
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas 1926–1938 m. |
Po to: Mykolas Sleževičius |