Pantanalis (port. Pantanal) – didžiausia atogrąžų regiono šlapynių sritis.[1] Šlapynės plotas nuo 140,000 km² iki 195 000 km², kas maždaug prilygsta Urugvajaus plotui.

     Pantanalio pelkynų teritorija
Pantanalio šlapynai

Pavadinimas kilo iš portugalų kalbos žodžio pantano („pelkė“). Dėl savo gamtinės reikšmės Pantanalis 2000 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Geografija redaguoti

Pantanalio šlapynė randasi pietvakarių Brazilijoje (Mato Groso ir Pietų Mato Groso valstijose), taip pat mažesnė dalis rytų Bolivijoje ir nedidelė dalis šiauriniame Paragvajuje. Į rytus, šiaurryčius ir pietryčius nuo Pantanalio yra Serado gamtinis regionas.

Pagridinė šlapynės ištaka – Paragvajaus upė.

Klimatas redaguoti

Pantanale vyrauja atogrąžų klimatas, todėl čia pastebimi tik du sezonai - drėgnasis (nuo spalio iki kovo) ir sausasis (nuo balandžio iki rugsėjo).[1]

Drėgnasis sezonas laisvai sutampa su vasara, todėl vyrauja aukštesnė temperatūra ir drėgmė. Sausasis sezonas yra vėsesnis ir apskritai palankesnis keliautojams, nes neasfaltuoti keliai į Pantanalą yra mažiau pelkėti, prie upių ir ežerų geriau matomi laukiniai gyvūnai, ir gerokai mažiau uodų.[1]

Šiaurinėje Pantanalo dalyje (Mato Grosas) paprastai būna keliais laipsniais karščiau nei pietinėje (Pietų Mato Grosas), o drėgnuoju metų laiku čia būna daugiau lietaus. Šiuo laikotarpiu užliejama apie 80 % Pantanalio užliejamų lygumų. Iš pradžių potvyniai kyla šiaurėje, paskui palaipsniui plūsta į pietus, kur šie potvyniai kartu su gausiais pietinio regiono krituliais maždaug po dviejų mėnesių užlieja šį regioną.[1] Tuo metu vandens lygis pakyla 3 m. Vandens susilaikymą lemia geografinė padėtis, kadangi teritoriją supa aukštumos iš kurių nuolat suteka vanduo.

Bendras metinis kritulių kiekis regione svyruoja nuo 1 000 iki 1 250 mm. Tai iš tikrųjų mažiau kritulių nei kitose kaimyninėse valstijose, todėl Pantanalą techniškai galima priskirti pusiau sausringoms teritorijoms. Daugiausia kritulių iškrenta lapkričio-kovo mėnesiais.[1]

Vėsesniais sausojo sezono mėnesiais vidutinė temperatūra būna apie 24 °C, tačiau ji gali staiga nukristi, kai iš Andų kalnų atkeliauja šalto oro audrų frontai. Paprastai tai įvyksta liepos mėn. ir vietinių gyventojų vadinama "friagem", kai temperatūra trumpam nukrenta iki -1 °C. Karščiausiais mėnesiais temperatūra gali viršyti +40 °C, o dėl lietaus ir didelės drėgmės tai gali būti labai nemalonu regiono lankytojams.[1]

Gamta redaguoti

Pantanalis yra labai turtinga ekosistema, gyvūnijos ir augalijos įvairove ir gausumu nenusileidžianti Amazonijai. Čia suskaičiuota ~3500 augalų, 656 paukščių, 263 žuvų, 162 roplių, 95 žinduolių rūšių. Ypač gausu kaimanų, anot Eckstrom remiantis 1996 m. tyrimais, nurodoma, kad Pantanale gyvena 10 milijonų kaimanų - "tai didžiausia krokodilų koncentracija pasaulyje".[2]

Tarp būdingų gyvūnų paminėtini jaguarai, pumos, ocelotai, karčiuotieji vilkai, miškiniai šunys, brazilinės ūdros, paprastieji koačiai, didžiosios skruzdėdos, juodagalviai kapučinai, juodieji staugūnai, pampiniai ir baliniai elniai, didieji šarvuočiai, lyguminiai tapyrai, kapibaros, paprastieji nandai, geltonkrūtės aros, mėlynkaktės amazonės, žaliasparnės aros, hiacintinės mėlynosios aros, vainikuotieji ereliai atsiskyrėliai, pietinės kuoduotosios karakaros, mažieji kalakutiniai grifai, žabirai, amerikiniai gandrėnai, rožinės girnovės, snieginiai garniai, kaimanai, žaliosios anakondos, Geltonspalvės anakondos, paprastieji smaugliai ir daug kt.

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 pantanalescapes.com / Discover Brazil's Wild Wonderland
  2. pantanal.org / Pantanal Archyvuota kopija 2020-10-26 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti