Hiacintinė mėlynoji ara

Anodorhynchus hyacinthinus

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Papūginiai paukščiai ( Psittaciformes)
Šeima:	Papūginiai ( Psittacidae)
Gentis:	Mėlynosios aros ( Anodorhynchus)
Rūšis:	Hiacintinė mėlynoji ara ( Anodorhynchus hyacinthinus)

Binomas

Anodorhynchus hyacinthinus
Latham, 1790

Paplitimas

Hiacintinių mėlynųjų arų apytikslis paplitimo arealas pasaulyje (Pietų Amerikos žemynas), pagal 2016 m.

Hiacintinė mėlynoji ara^[2] (Anodorhynchus hyacinthinus) – papūginių (Psittacidae) rūšis.

Išvaizda redaguoti

Tai didžiausia skraidanti papūginių paukščių (Psittaciformes) rūšis, tiesa, pagal svorį sunkiausios yra neskraidančios kakapo papūgos. Hiacintinės mėlynosios aros yra 1 m ilgio (nuo viršugalvio iki uodegos galo), sveria 1,2–1,7 kg. Sparnas 38,8–42,5 cm ilgio.^[3] Visas kūnas ryškiai mėlynas, apie akis ir po snapu – ryškiai geltoni apvadai. Snapas juodas.

Elgesys redaguoti

Hiacintinės mėlynosios aros minta įvairių palmių riešutais (pvz., slyvapalmių, atalių), vaisiais, nektaru, sėklomis. Kietus riešutų kiautus pralaužia labai tvirtu snapu, turinį išgramdo kietu, kaulingu liežuviu. Sugeba naudotis daiktais (įsprausti sunkiai įkandamus riešutus tarp medžio gabalėlių ar lapų, kad neslystų).

Lizdus įrengia daugiausia panaminių sterkulijų drevėse. Deda 1–2 kiaušinius, kuriuos patelė peri apie mėnesį. Jaunikliai pirmąsyk lizdą palieka po 110 dienų, o su tėvais laikosi maždaug 6 mėnesius. Monogamės, poras sudaro visam gyvenimui. Ilgaamžės (~50 metų).^[3]

Paplitimas redaguoti

Hiacintinės mėlynosios aros paplitusios Pietų Amerikos centrinėje dalyje (daugiausia Brazilijoje). Yra trys svarbiausi jų arealai – Pantanalio pelkynės, Serado regionas ir rytų Amazonija (Maražo sala, Tokantinso baseinas ir kt.). Laikosi pelkėse augančiose palmių giraitėse, pusiau atvirose vietose, vengia tamsių drėgnų miškų ir gyvena kur daugiau erdvės (upių pakrantėse, prie šlapynių).^[3]

Rūšis nyksta dėl natūralių buveinių naikinimo (žemės ūkio plėtra, hidroelektrinės), gaudymo egzotinių gyvūnų rinkai.^[3] Indėnai (kajapai ir kt.) mėlynąsias aras tradiciškai medžioja maistui ir dėl plunksnų.