Panthera onca
Jaguaras (Panthera onca)
Jaguaras (Panthera onca)
Brazilijos Pietų Mato Groso valstijos
Pantanalio šlapynėse
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Katiniai
( Felidae)
Pošeimis: Didžiosios katės
( Pantherinae)
Gentis: Panteros
( Panthera)
Rūšis: Jaguaras
( Panthera onca)
Binomas
Panthera onca
Linnaeus, 1758
Jaguaro natūralaus paplitimo arealas
Jaguaro paplitimo arealas:
rausva - istorinis,
raudona - dabartinis

Jaguaras (Panthera onca) – katinių (Felidae) šeimos, didžiųjų kačių (Pantherinae) pošeimio, panterų (Panthera) genties plėšrus žinduolis. Jaguaro išvaizda labai panaši į leopardo (Panthera pardus), tik stambesnis. Kūnas labai tvirtas, raumeningas. Ilgis iki 150–180 cm. Svoris nuo 55–100 kg (patelės), 68–136 kg (patinai). Didžiausias užregistruotas patinų svoris – 158 kg, mažiausias užregistruotas patelių svoris – 36 kg. Kailis rausvai gelsvas su juodomis žiediškomis dėmėmis. Kaip ir kitos didžiosios katės (išskyrus snieginį leopardą), gali riaumoti.[2] Išgyvena iki 25 metų.

Paplitimas redaguoti

Gyvena Pietų Amerikos centrinėje ir šiaurinėje dalyje, visoje Centrinėje Amerikoje išskyrus salas bei Meksikoje. Kartais stebimi JAV pietvakariuose - Arizonos valstijos pietuose.

Dėl tinkamų gyvenimui vietų mažėjimo gresia išnykimas.[3]

Istorinis natūralus paplitimo arealas buvo gerokai platesnis - apėmė Šiaurės Amerikos pietvakarius, įskaitant JAV pietvakarinę dalį, ir tęsėsi iki Pietų Amerikos žemyno pietvakarių, iki pat pietinės Patagonijos ir Čilės.

Įprastai gyvena lietaus ir rūko miškų dideliuose masyvuose, bet ypač prie didesnių upių, atvirose, sezoniškai apsemiamose šlapynėse ir sausose pievose.

Jaguarai yra pastebėti 3800 m aukštyje, bet kalnuotų nors ir miškingų vietovių paprastai vengia ir Andų kalnuose arba Meksikos kalnyne neaptinkami.

Gyvenimo būdas redaguoti

 
Jaguaras medžioja tapyrą. Wilhelm Kuhnert iliustracija „The Royal Natural History“ pirmajam tomui, 1893 m.

Jaguarai gerai laipioja medžiais, bet medžioja ant žemės ir dažniausiai naktį. Medžioklės plotas priklauso nuo grobio gausos. Jei jo daug, užtenka nedidelio ploto. Jei mažai, teritorija gali apimti net 500 km². Nedidelius atstumus gali bėgti labai greitai. Medžiojantis jaguaras nusižiūri auką ir stengiasi prie jos priartėti. Tuomet staiga puola. Medžioja kone viską – nuo pelės iki elnio. Gyvūnas gerai plaukia, jo grobiu gali tapti varlės, žuvys, vėžliai, net aligatorių jaunikliai. Kartais užpuola naminius gyvulius. Sumedžiojęs didesnį grobį, pirma nusitempia į slėptuvę. Likučius užkasa, kad galėtų pasisotinti vėliau.

Vienoje vadoje būna nuo 1 iki 4 jauniklių, sveriančių kiek mažiau nei kilogramą. Gimsta akli ir kurti, praregi po dviejų savaičių. Būdami 6 mėnesių, lydi motiną medžioklėje. Motina jauniklius prižiūri 2 metus. Lytinė branda – nuo 3 metų. Poruojasi visus metus. Nėštumas trunka 100–110 dienų. Suaugę jaguarai gyvena pavieniui, išskyrus poravimosi laikotarpį.

Kultūroje redaguoti

Ikikolumbinėse Pietų ir Centrinės Amerikos civilizacijose jaguaras buvo jėgos ir galios simbolis. Anduose jaguaro kultas buvo labiausiai išplitęs Čavino ir Močės kultūrose. Jis dažnai vaizduotas močikų keramikoje. Mezoamerikoje jaguaro kultą panašiu metu kaip ir Čavinas išvystė olmekai. Jie kūrė skulptūras ir motyvus, kuriuose buvo vaizduojamas žmogus-jaguaras. Iš olmekų jaguaro garbinimas persidavė actekams ir majams. Majai jaguarą (b’alam) laikė tarpininku tarp žmogaus ir dievų, dvasinių jėgų pranašu. Actekai jį vaizdavo kaip karį ir valdovą, geriausiems actekų kariams buvo suteikiamas kario-jaguaro titulas. Actekų mitologijoje jaguaras buvo galingo dievo Teskatlipokos totemas. Jaguaras – saugomas gyvūnas, nes dažnai nukenčia nuo medžioklės dėl kailio.

Moderniais laikais jaguaras yra Gajanos nacionalinis gyvūnas ir vaizduojamas šalies herbe. Taip pat jaguaras neretai vaizduojamas įvairių organizacijų emblemose, vėliavose, ant Brazilijos realo banknotų, kaip sporto komandų simbolis, kaip produktų prekinis ženklas. Vienas žymiausių produktų prekinių ženklų yra britų automobilių įmonės Jaguar Land Rover Automotive PLC prabangūs sportiniai „Jaguar“ automobiliai. Jaguaras buvo 1968 m. vasaros Olimpinių žaidynių Meksikoje talismanu.

Taksonomija redaguoti

Dėl jaguarų porūšių skaičiaus nėra vieningos nuomonės, bet po paskutinių genetinių tyrinėjimų, nuo 2017 m. į porūšius neišskiriami. Dabar tarp pietinių ir šiaurinių populiacijų išskiriami tik 4 regioniniai skirtumai[4][5]:

Istoriškai visada buvo išskiriama iki 8 porūšių[6], vėliau tas pats autorius išskyrė tik 3 porūšius:

  1. Meksikinis jaguaras (Panthera onca hernandesii); Savaime paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietūs – nuo Arizonos JAV pietvakariuose, iki Kolumbijos.
  2. Amazoninis jaguaras (Panthera onca onca); Pietų Amerikos šiaurės vakarai, įskaitant Peru, Amazoniją.
  3. Pantanalinis jaguaras (Panthera onca palustris); Paplitę pietų Amerikos centrinėje dalyje – Brazilijos Mato Groso, Pietų Mato Groso valstijose, palei Paragvajaus upę, Paragvajuje, šiaurės rytų Argentinoje. Tai stambiausias porūšis.

Remiantis Mammal Species of the World[7], jaguarai skirstomi į 9 porūšius:

  1. Panthera onca arizonensis;
  2. Panthera onca hernandesii;
  3. Panthera onca veraecrucis;
  4. Panthera onca centralis;
  5. Panthera onca goldmani;
  6. Panthera onca onca;
  7. Panthera onca peruviana;
  8. Panthera onca palustris; Gyvena pietvakarių Brazilijos Pantanalio šlapynėse. Stambiausias porūšis.
  9. Panthera onca paraguensis;

Galerija redaguoti


 

Šaltiniai redaguoti