Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
55°11′47″š. pl. 24°26′04″r. ilg. / 55.196489°š. pl. 24.434504°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Jonavos |
| Savivaldybė | Jonavos rajonas |
| Gyvenvietė | Panoteriai |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1994 |
Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Panoterių miestelyje, prie Jonavos-Siesikų kelio. Panoterių parapija ribojasi su Bukonių, Siesikų, Deltuvos, Veprių, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo ir Žeimių parapijomis.
Istorija redaguoti
1441 m. dvarininkas Baltramiejus Urbonaitis dovanojo Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčiai Panoteriuose žemės sklypą ir įsipareigojo pastatyti koplyčią.[1] 1584 m. ji atiteko evangelikams reformatams, 1700 m. sudeginta ir neatstatyta, nors bylinėtasi. Iki 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIII–XIX a. Panoteriai buvo vadinami Koplyčiomis.[2]
Koplyčia buvo konsekruota Švč. Mergelės Dievos Motinos titulu, priklausė Siesikų bažnyčiai.[3] Jos kunigas Ignotas Smilgevičius už pasisakymus prieš rusišką mokyklą 1863 m. ištremtas į Permės guberniją, o po amnestijos 1872 m. perkeltas į Kuršą.
Apie 1860 m. bažnyčios šventorius aptvertas akmenine tvora ir pastatyti pagrindiniai vartai. Šiandieniniai išlikę vartai sumūryti 1900 m.
1864 m. kunigo Juozapo Sakalausko ir parapijiečių lėšomis koplyčia atnaujinta ir padidinta, paversta filijine Ukmergės dekanato Siesikų parapijos bažnyčia, konsekruota Šv. Kryžiaus Atradimo titulu.[4]
1936 m. Žeimių dekanato Panoterių parapijai priklausė 2702 katalikai.[5] Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Gaisras įvyko 1941 m. rugsėjo 21 d. dėl paliktos degančios žvakės.[6] Po šios nelaimės ji nebebuvo atstatoma. 1946 m. maldos namai ir klebonija įrengti mediniame, vienaukščiame gyvenamajame name, pastatytame šalia šventoriaus. Viename namo gale apsigyveno klebonas. Iki 1944 m. bažnyčiai priklausė klebonija ir ūkiniai pastatai. Pokaryje klebonija buvo valdžios nusavinta, 1960–1968 m. joje veikė mokyklos bendrabutis, vėliau tapęs gyvenamuoju namu (jis nugriautas 1989 m.). Nauja klebonija 1990 m. įsikūrė su vietinio kolūkio pagalba pastatytame Alytaus name. 2019 m. tautodailininkas Vytautas Mieliulis atnaujino prieš jį stovintį kryžių.
1973–2009 m parapijos administratoriumi buvo paskirtas Vytautas Kazimieras Pesliakas. Jo iniciatyva buvo sutvarkytas šventorius, kuriame išlikę XIX a. antkapių, buvo rengiamas naujosios bažnyčios projektas. Jis pats vadovavo ir statyboms.
1987 m. minint Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejų, šventoriuje prie koplyčios pastatyta nauja stulpinė varpinė.
Nuo 1990 iki 1994 m. klebono V. K. Pesliako ir parapijiečių lėšomis pastatyta nauja, mūrinė bažnyčia. Pašventinta 1994 m. rugpjūčio 21 d. Vėliau jo rūpesčiu bažnyčioje buvo įdėti vitražai, įrengti nauji vargonai, nudažytas stogas. Klebono dėka senajame laikinosios bažnyčios pastate baigta įrengti koplyčia. Šiame pastate, be parapijos bendruomenės namų, veikia „žieminė bažnyčia“, kurioje pamaldos iš šalia stovinčios mūrinės bažnyčios šaltuoju metų laiku laikinai perkeliamos į medinę koplyčią.
2016 m. Panoterių krašto ir bažnyčios bendruomenės paminėjo parapijos Panoterių krašte įkūrimo 575 metų jubiliejų.[7]
Kunigai redaguoti
V. K. Pesliakas parapijos klebonu buvo 1973–2009 m. Trumpai, 2009–2010 m., jis buvo Panoterių parapijos altarista, 2010–2014 m. vėl tarnavo šios parapijos klebonu. 2009 m. birželio – 2010 m. birželio mėn. Panoterių klebonu tarnavo Kastytis Šulčius.
2018 m. birželio mėn. Bukonių ir Panoterių parapijas aptarnauti pradėjo klebonas Rimas Mačiulskis, anksčiau dirbęs Pagirių ir Siesikų parapijose, pakeitęs Audrių Mikitiuką.
Architektūra redaguoti
Bažnyčią suprojektavo architektė Birutė Kugevičienė. Bažnyčia geltonų plytų mūro, tradicinės architektūros, trijų navų, atskirtų betoninių kolonų eilėmis. Pastatas dviejų bokštų, su bokšteliu virš presbiterijos. Vidaus apdaila ir pagrindinis altorius mediniai. Presbiterijos abiejose pusėse (prie altoriaus) įrengti balkonai. Po dalimi pastato yra rūsys su įėjimu iš zakristijos.
Šventorių juosia XX a. pr. statyta degto molio plytų mūro tvora, ties kurios šiaurinės dalies viduriu nuo gatvės pusės įrengti neogotikiniai vartai. Ant jų šoninių kolonų, nuo bažnyčios pusės, pakabintos dvi atminimo lentos su bažnyčios istorijos datomis. Prie bažnyčios, nuo koplyčios pusės, stovi stulpinė varpinė. Ten pat šventoriuje palaidotas parapijos klebonas Aleksandras Banevičius (1832–1894), kunigavęs iki mirties 1868–1894 m. Jo kapavietė išsiskiria aukštu akmens paminklu.
Bažnyčioje pastatyti nauji vargonai. Be pamaldų, jais grojami klasikiniai kūriniai per festivalius „Muzikinė vasara Panoteriuose“.
Galerija redaguoti
-
Priekis -
Bažnyčia 2016 m. -
Varpinė šalia bažnyčios -
Galinėje dalyje – šoninės zakristijos -
Centrinis altorius – iš medinės koplyčios -
Vaizdas į vargonų pusę -
Šventoriaus vartai. Šonuose – atminimo lentos -
Į koplyčios pusę. Varpinė (nuo 1987 m.) -
Rūsys po dalimi pastato -
Klebono A Banevičiaus antkapis -
Bokšto smailės kryžius
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. - Vilnius: Mintis, 1991. - T. 2. - P. 548
- ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios" Žinynas. - Vilnius: Pradai, 1993. - P. 222
- ↑ Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. - Warszawa : nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 1882. - T. 3. - Str. 824
- ↑ Directorium dioecesis Samogitiensis pro A. D. MCMXIII. - Vilnae: typis Josephi Zavadzki, anno 1912. - P. 66
- ↑ Elenchus omnium ecclesiatum et universi cleri provinciae ecclesiasticae Lituanae pro Anno Domini 1937. - Kaunas, 1936. - P. 53
- ↑ Architektūriniai sprendimai. V.86, 8t., 2 sąs.
- ↑ Panoterių bažnyčiai – 575-eri aliojonava.lt
Nuorodos redaguoti
- Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo parapija kaunoarkivyskupija.lt
- Panoramos Panoterių bažnyčioje panoramas.lt