Atverti pagrindinį meniu

Altarista (lot. altarista altoristas) – kunigas, neturintis pareigos eiti nuolatinės įprastos tarnystės kaip nuolatiniai patarnavimai tikintiesiems (krikštijimas, laidojimas), Šv. Mišių aukojimas, klebono pareigų ėjimas ir kt.

Altarista paprastai yra garbaus amžiaus kunigas, dažniausiai dėl savo fizinės sveikatos negalintis eiti savo pareigų; tai kunigas, esantis „pensijoje“. Jo namai, prižiūrimas ūkis vadinami altarija.

Vardas „altarista“ žinomas nuo XV a.[1]

IšnašosKeisti

  1. AltaristaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 173 psl.