Pėžaičiai

Portal.svg
Pėžaičiai
Pėžaičiai01.jpg

Pėžaičiai
Koordinatės 55°34′59″š. pl. 21°29′31″r. ilg. / 55.583°š. pl. 21.492°r. ilg. / 55.583; 21.492 (Pėžaičiai)Koordinatės: 55°34′59″š. pl. 21°29′31″r. ilg. / 55.583°š. pl. 21.492°r. ilg. / 55.583; 21.492 (Pėžaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 312 (2011 m.)
Istoriniai pavadinimai * vok. Pöszeiten
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pė́žaičiai
Kilmininkas: Pė́žaičių
Naudininkas: Pė́žaičiams
Galininkas: Pė́žaičius
Įnagininkas: Pė́žaičiais
Vietininkas: Pė́žaičiuose

Pėžaičiai – gyvenvietė Klaipėdos rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Priekulės, 7 km į vakarus nuo Veiviržėnų. Seniūnaitijos centras. Keliai į Klaipėdą, Gargždus, Veiviržėnus, Švėkšną. Per Pėžaičius teka upelis Aisė (Veiviržo dešinysis intakas).

Kaime yra Veiviržėnų gimnazijos skyrius, paštas (LT-96261), J. Lankučio bibliotekos filialas, medicinos punktas, dvi maisto parduotuvės, karčema. Gyvenvietės pietiniame pakraštyje yra kapinynas.

Pėžaičių girininkija yra įsikūrusi Ažpurvių kaime.

IstorijaKeisti

Pėžaičių kaimas pastebimai išaugo XVIII a. 1785 m. vokiškai jis vadintas Pehszeiten arba Pehszen-Gerge. 1890 m. Pėžaičių kaimas priskiriamas naujai susikūrusiai Vanagų parapijai (prieš tai priklausė Priekulės parapijai). 18951944 m. Pėžaičiuose veikė vokiška pradinė mokykla (įkurta užeigos namuose). 1906–1944 m. į Pėžaičius iš Klaipėdos kursavo siaurasis traukinukas. XX a. pradžioje pastatyta traukinio stoties pastatas (dabar daugiabutis gyvenamasis namas). 1913 m. Pėžaičių kaime minima didelė lentpjūvė, paštas, telegrafas. Iki 1919 m. Pėžaičiuose buvo Vokietijos muitinė ir valstybinės sienos perėjimo punktas.

Tarpukaryje Pėžaičiuose veikė lietuvių Giedotojų choras, Santaros ir Visuomenės S-gos (įk. 1938 m.) skyriai, Jaunųjų ūkininkų ratelis. 1933 m. vasarą per repeticiją Giedotojų choras buvo užpultas vietinių smogikų ir sumuštas (Pėžaičiuose beveik 70 % gyventojų buvo vokiečiai). 1938 m. rugpjūčio 21 d. Pėžaičių kaimo kapinėse buvo pastatytas paminklas pagerbti žuvusiems I pasauliniame kare.

Pokaryje Pėžaičių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai, senieji gyventojai pasitraukė į Vokietiją, kaimą apgyvendino žmonės iš kitų Lietuvos vietų. 1950 m. Pėžaičių kaimo teritorijoje susprogdinta partizanų slėptuvė su 4 partizanais (1990 m. toje vietoje pastatytas kryžius). Atnaujino savo veiklą mokykla. 1950–1961 m. buvo septynmetė, 1961–1986 m. – aštuonmetė, 1986–1998 m. – devynmetė, 1998–2003 m. – dešimtmetė, 2003–2008 m. pagrindinė, nuo 2008 m. – pradinė.

Sovietmečiu Pėžaičiai buvo „Pionieriaus“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 19541963 m. – Pėžaičių apylinkės centras. Prijungta dalis Aisėnų kaimo teritorijos.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m.
1871 m.[2] 1905 m.[3] 1910 m.[4] 1925 m. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6]
161 216 270 231 259 311
1979 m.sur.[7] 1986 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] -
299 347 308 374 312 -


LiteratūraKeisti

  • Albertas Juška. Mažosios Lietuvos Mokykla. Klaipėda. 2003. P.408

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871; I. Die Provinz Preussen, Berlin 1874, S. 2-15.
  3. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen; Heft I. Ostpreußen, Berlin 1907, S. 152-163.
  4. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  5. PėžaičiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 837 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Pėžaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 368 psl.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti

  • Pėžaičiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 668 psl.