Aisė
- Apie kaimą Šilutės rajone žr. Aisėnai (Šilutė).
| Aisė | |
|---|---|
 Aisė Pėžaičiuose
| |
| Ilgis | 24,8 km |
| Baseino plotas | 64 km² |
| Ištakos | Klaipėdos r. |
| Žiotys | Veiviržas |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Aisė |
Aisė – upė Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijose, Veiviržo dešinysis intakas.
Prasideda Brožių kaime (Vėžaičių seniūnija) ir teka Pajūrio žemuma į pietvakarius 7 km ištiesinta vaga, Trepkalnio kaimo apylinkėse pasuka į vakarus, teka Padumblės miško pakraščiu, ties Šiūparių gyvenviete pasuka į pietus, teka per Pėžaičius, Dvylius; Dyglių kaime pasuka į pietvakarius, teka Stonaičių miško pakraščiu ir pasiekusi Aisėnus, pasukusi į vakarus, įteka į Veiviržą 10 km nuo jo žiočių.
Slėnis 200–400 m pločio, išryškėja žemiau Pėžaičių. Vagos plotis 6–10 m, gylis 0,4–2,5 m. 17 km nuo ištakos vaga reguliuota. Vidutinis nuolydis 2,59 m/km. Srovės greitis 0,1–0,3 m/s.[1]
Aisė priklauso Veiviržo ichtiologiniam draustiniui. Nuo 2003 m. Aisėje saugomi šlakiai, upėtakiai, nėgės, paprastieji kūjagalviai. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Aisėje mėgėjiška žūklė uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais.
Vietovardis sietinas su indoeuropietiško žodžio „eis“ šaknimi, kurio prasmė „judantis“, „greitai judėti“.[2] 1384 m. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai mini Ayse, Kasparas Henenbergeris 1576 m. žemėlapyje Eisse.
Intakai:
- kairieji – Piaunė (atstumas iki žiočių 19,7 km), Dumblė II (13,4), A-1 (10,4).
- dešinieji – Pasausoji (23,4), Dumblė I (17,6), A-2 (11,3), Šakos upelis (3,8).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Rainys. Aisė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 203 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.