Apie kaimą Šilutės rajone žr. Aisėnai (Šilutė).
Aisė
Aisė Pėžaičiuose
Aisė Pėžaičiuose
Ilgis 24,8 km
Baseino plotas 64 km²
Ištakos Klaipėdos r.
Žiotys Veiviržas
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka AisėVikiteka

Aisė – upė Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijose, Veiviržo dešinysis intakas.

Prasideda Brožių kaime (Vėžaičių seniūnija) ir teka Pajūrio žemuma į pietvakarius 7 km ištiesinta vaga, Trepkalnio kaimo apylinkėse pasuka į vakarus, teka Padumblės miško pakraščiu, ties Šiūparių gyvenviete pasuka į pietus, teka per Pėžaičius, Dvylius; Dyglių kaime pasuka į pietvakarius, teka Stonaičių miško pakraščiu ir pasiekusi Aisėnus, pasukusi į vakarus, įteka į Veiviržą 10 km nuo jo žiočių.

Aisė šalia Aisėnų dvaro malūno

Slėnis 200–400 m pločio, išryškėja žemiau Pėžaičių. Vagos plotis 6–10 m, gylis 0,4–2,5 m. 17 km nuo ištakos vaga reguliuota. Vidutinis nuolydis 2,59 m/km. Srovės greitis 0,1–0,3 m/s.[1]

Aisė priklauso Veiviržo ichtiologiniam draustiniui. Nuo 2003 m. Aisėje saugomi šlakiai, upėtakiai, nėgės, paprastieji kūjagalviai. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Aisėje mėgėjiška žūklė uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais.

Vietovardis sietinas su indoeuropietiško žodžio „eis“ šaknimi, kurio prasmė „judantis“, „greitai judėti“.[2] 1384 m. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai mini Ayse, Kasparas Henenbergeris 1576 m. žemėlapyje Eisse.

Intakai:

  • kairieji – Piaunė (atstumas iki žiočių 19,7 km), Dumblė II (13,4), A-1 (10,4).
  • dešinieji – Pasausoji (23,4), Dumblė I (17,6), A-2 (11,3), Šakos upelis (3,8).

ŠaltiniaiKeisti

  1. Algirdas RainysAisė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 203 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.