Nemunaitis
Nemunaitis | ||
---|---|---|
![]() | ||
Koordinatės | 54°18′00″š. pl. 24°01′41″r. ilg. / 54.300°š. pl. 24.028°r. ilg.Koordinatės: 54°18′00″š. pl. 24°01′41″r. ilg. / 54.300°š. pl. 24.028°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Nemunaičio seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 153 (2011 m.) | |
![]() |
NemunaitisVikiteka | |
Istoriniai pavadinimai | * rus. Нѣмонайце, Немонайце[1] | |
Nemunaitis – miestelis Alytaus rajone, į pietus nuo Alytaus, už 9 km į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi mūrinė Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1904 m.), paminklas žuvusiesiems už Nepriklausomybę (atidengtas 1990 m. vasario 16 d., spėjama, kad autorius Vincas Grybas, sukūręs paminklą jau prasidėjus II pasauliniam karui, dėl to jis ir neatidengtas anksčiau), yra Nemunaičio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-64021).
GeografijaKeisti
Miestelį supa Nemunaičio miškas, netoliese įsikūręs Nemunaičio kaimas, atsiveria klintinių tufų Nemunaičio atodanga, prie miestelio stūkso Nemunaičio piliakalnis.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
ALYTUS – 18 km ALOVĖ – 11 km |
|||||||||||
|
|||||||||||
Makniūnai – 8 km |
IstorijaKeisti
1384 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Nemunaičio pilis, kuri buvo svarbus Lietuvos gynybos centras, nuo 1387 m. minimas miestelis. Po Žalgirio mūšio, atkovojus iš Ordino Užnemunę, Nemunaičiui atiteko miškai iki pat sienos su Prūsija. Tuo metu miestelis, minimas nuo 1519 m., tapo svarbiu miško ruošos ir prekybos centru. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Nemunaitį užrašė Barborai Radvilaitei. [3]
1792 m. kovo 19 d. Ldk Stanislovas Augustas Nemunaičiui suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Po kelių mėnesių dėl politinės suirutės savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai nenorėjo su tuo susitaikyti ir su Rusijos valdžia bylinėjosi beveik iki XIX a. vidurio, bet prarastų teisių nebeatgavo. XIX a. Nemunaitis ėmė garsėtis mineralinėmis versmėmis, tačiau kurortu vietovė nepaskelbta.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatytas kultūros centras, netoliese įkurta tarprajoninė pionierių stovykla.
1999 m. patvirtintas dabartinis Nemunaičio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1387 m. | Nemunaičio valsčiaus centras | ? |
XVI a. | ? | |
XVIII a. | Nemunaičio seniūnija | ? |
XIX a. 2-oji pusė | Nemunaičio valsčiaus centras | ? |
1919–1931 m. | Alytaus apskritis | |
1950–1995 m. | Nemunaičio apylinkės centras | Alytaus rajonas |
1995– | Nemunaičio seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmėKeisti
Miestelio vardas yra dzūkiškas malonybinis vedinys iš Nemuno, kurio pakrantėje įsikūręs miestelis, vardo.
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m. | |||||||
1833 m. | 1867 m.*[1] | 1905 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
324 | 414 | 978 | 442 | 177 | 210 | ||
1979 m.sur.[8] | 1980 m.[9] | 1986 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | ||
195 | 200 | 243 | 211 | 218 | 153 | ||
| |||||||
|
ŠnektaKeisti
Nemunaičio apylinkių šnektą, priklausančią pietų aukštaičiams, dar prieš I pasaulinį karą aprašė rusų kalbininkas Borisas Larinas.
SportasKeisti
Miestelyje žaidžia FK Nemunaitis futbolo klubas.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Нѣмонайце. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 573 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Nemunaitis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 678 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Nemunaitis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 139 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Nemunaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 194 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Nemunaitis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 406 psl.
NuorodosKeisti
Alovė | Butrimonys | Daugai | Krokialaukis | Makniūnai | Miklusėnai | Miroslavas | Nemunaitis | Pivašiūnai | Punia | Simnas