Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Įkurta	1919 m.
Vieta	Gedimino pr. 51, Vilnius, Lietuva
Generalinė direktorė	Aušrinė Žilinskienė
Interneto svetainė	www.lnb.lt

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – nacionalinė kultūros įstaiga, veikianti informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse, vykdanti bibliotekų veiklą ir pagal kompetenciją užtikrinanti valstybės informacijos politikos įgyvendinimą.

Veiklos tikslai:

• kaupti, saugoti ir aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą bei integravimą į Europos skaitmeninio turinio erdvę;
• užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių, plėtoti visuomenės informacinę ir kultūrinę kompetenciją;
• skatinti naujų žinių kūrimą, sklaidą ir naudojimą;
• vykdyti socialinių ir humanitarinių mokslų sričių taikomuosius tyrimus, konsultavimo ir ekspertinę veiklą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas Gedimino pr., Vilniuje

Istorija

Nacionalinė biblioteka įkurta 1919 m. Savo veiklą pradėjo Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, 1963 m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. 1988 m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o 1989 m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. Nuo tų metų gegužės 30 d. bibliotekos oficialus pavadinimas – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

1990 m. į Lietuvą pradėjo sugrįžti lietuvių išeivijos spauda. Bibliotekos fondus papildė per 1 mln. spaudinių, gautų iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susidarė tinkamos sąlygos plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Nacionalinė biblioteka tapo pagrindinių tarptautinių bibliotekų asociacijų ir institucijų nare. 1992 m. pasirašyta pirmoji Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) nacionalinių bibliotekų bendradarbiavimo sutartis.

1991 m., per Sausio 13-osios įvykius, bibliotekos pastate buvo įrengta laikinoji ligoninė.

1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu bibliotekai kartu su nacionalinės bibliotekos funkcijomis pavesta vykdyti ir parlamentinės bibliotekos funkciją.

1995 m. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas apibrėžė Nacionalinę biblioteką kaip pagrindinę šalies viešo naudojimo mokslinę biblioteką. Tais pačiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) kūrimo programą ir paskyrė Nacionalinę biblioteką pagrindine šios programos vykdytoja.

2005 m. pradėta kurti Virtuali elektroninio paveldo informacinė sistema (VEPIS) sujungė bibliotekų, muziejų ir archyvų saugomą turinį į vieną skaitmeninto kultūros paveldo infrastruktūrą portale epaveldas.lt.

2019 m. Nacionalinė biblioteka minėjo veiklos šimtmetį.

Vedėjai ir direktoriai

Bibliotekos vedėjai (iki 1939 m.) ir direktoriai*

• 1919–1922 Eduardas Volteris
• 1922–1935 Andrius Škėma
• 1935–1939 Juozas Avižonis
• 1939–1950 Juozas Rimantas
• 1950–1952 Danielius Čepas
• 1952–1958 Jonas Urbanavičius
• 1959–1976 Vaclovas Jurgaitis
• 1976–1982 Jonas Baltušis
• 1982–2004 Vladas Bulavas
• 2004–2010 Vytautas Gudaitis
• 2010–2024 Renaldas Gudauskas
• nuo 2024 Aušrinė Žilinskienė

* Keičiantis bibliotekos direktoriams, laikinai jų pareigoms buvo paskirti Antanas Trumpickas (1952), Peisachas Freidheimas (1958–1959), Algirdas Plioplys (2010) ir Aidas Sinkevičius (2024).

Architektūra

Interjeras (atrijus, III a.)

Interjeras (atrijus, V a.)

Nacionalinė biblioteka – monumentaliosios socialistinio realizmo architektūros paminklas. Jos rūmų statybos techninio projekto (1952 m.) autoriai – architektas Viktoras Anikinas ir konstruktorius Ciprijonas Strimaitis. Bibliotekos pastatas baigtas statyti 1958 metais. 1963 m. gruodžio 4 d. dabartinis bibliotekos pastatas buvo oficialiai atidarytas. Tai yra pirmasis pastatas Baltijos šalyse, suprojektuotas ir pastatytas išskirtinai bibliotekai.

1992 m. pradėta bibliotekos priestato statyba ir tęsėsi 11 metų. 2003 m. vasarą bibliotekos priestatas buvo oficialiai atidarytas. Jame įrengtos papildomos skaityklos, dokumentų saugyklos, darbo kabinetai.

1993 m. bibliotekos pastatas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

• 
  Vitražas „Į šviesią ateitį“. Autorius Antanas Garbauskas (1963)
• 
  Skulptūra „Martynas Mažvydas“. Autorius Gediminas Jokūbonis (1997)
• 
  Instaliacija „Pabudę iš knygų“. Autorė Jolita Vaitkutė (2018)

2008 m. buvo pradėta pagrindinio bibliotekos pastato rekonstrukcija, trukusi iki 2016 metų. Projekto autoriai – „Jungtinės architektų dirbtuvės“, interjero dizaineriai – „2XJ“ architektai. Projektas pelnė ne vieną apdovanojimą: nominantas (viešųjų erdvių kategorija) – tarptautiniame architektūros ir dizaino konkurse „Idea-Tops 2017“ (Kinija); I vieta (įgyvendintas visuomeninis interjeras) – nacionaliniame konkurse „Geras dizainas 2017“; laimėtojas (viešosios paskirties projektas) – dienraščio „Lietuvos rytas“ konkurse „Mano erdvė’17“; aukso medalis – „Lietuvos metų gaminys 2016“.

Paslaugos

Palangos vasaros skaitykla

Palangos vasaros skaitykla

Lituanistikos skaitykla (III a.)

Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykla (I a.)

Regos negalią turintiems lankytojams bibliotekoje įrengti taktiliniai takeliai ir laiptų žymėjimai

Nacionalinėje bibliotekoje veikia devynios specializuotos skaityklos: Humanitarinių mokslų skaitykla, Lituanistikos skaitykla, Socialinių mokslų skaitykla, Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla, Retų knygų ir rankraščių skaitykla, Žiniasklaidos skaitykla, Amerikos skaitykla, Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykla, o vasarą Palangoje – Palangos vasaros skaitykla.

Bibliotekoje įkurti trys tyrimų centrai: Judaikos tyrimų centras, Adolfo Damušio demokratijos studijų centras ir Valstybingumo centras. Valstybingumo centro veiklos vykdomos Valstybingumo erdvėje. Jos atvirajame fonde saugoma Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko prof. Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka.

Bibliotekoje įrengta Kino salė, Muzikavimo erdvė, Garso įrašų studija, TV studija, Pažinimo erdvė, Susitikimų kambariai, Bendradarbystės erdvė, Medijų dirbtuvės, Vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“ ir dirbtuvės PATS SAU.

Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje ir kitose erdvėse eksponuojamos kas kelis mėnesius keičiamos parodos. Bibliotekoje vyksta įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai kultūriniai, socialiniai, edukaciniai, moksliniai, politiniai renginiai. Čia organizuojami susitikimai, konferencijos, pristatomos knygos, rodomi kino filmai. Biblioteka vykdo įvairias edukacines veiklas ir mokymus, skirtus suaugusiems, vaikams ir jaunimui.

Vykdydama projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“, biblioteka savo erdvėse įrengė darbo vietą, skirtą regos negalią turintiems lankytojams.

Vartotojai

Vartotojų aptarnavimas	2021 metai	2022 metai	2023 metai
Registruotų vartotojų skaičius	13 575	16 312	17 994
Fizinių apsilankymų skaičius	161 739	296 726	352 475
Virtualių lankytojų skaičius	2 628 915	3 106 650	4 822 951
Dokumentų išduotis (fizinių)	409 834	558 526	454 189

Vidutiniškai per mėnesį Nacionalinę biblioteką 2023 metais aplankė daugiau kaip 29,37 tūkst. lankytojų, vidutiniškai per dieną – daugiau kaip 1001 lankytojų.

Dokumentų fondas

Nacionalinė biblioteka yra įpareigota kaupti ir saugoti rašytinį tautos kultūros paveldą ir suteikti visuomenei galimybes juo naudotis. Nacionalinės bibliotekos dokumentų fonde sukaupta beveik 7 milijonai fizinių vienetų (1,8 milijono pavadinimų) spausdintų ir kitų dokumentų. Bibliotekos fondus sudaro šios pagrindinės dalys: Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, pagrindinis fondas ir specialieji rinkiniai, personalinės kolekcijos.

Retų knygų ir rankraščių fonde saugomi XVII a. spaudiniai

Bendrieji fondai

Lietuvos nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas. Čia kaupiami ir saugomi lietuviški ir Lietuvoje leisti kitakalbiai, taip pat užsienyje leisti ir su Lietuva susiję visų tipų dokumentai nuo XVI a. iki šių laikų. Nuo pirmųjų lietuviškų spausdintų knygų iki šių dienų elektroninių dokumentų. Šiuo metu archyvą sudaro per 2,5 mln. fizinių vienetų. Archyviniame fonde saugomas ir audiovizualinis archyvas, kurį sudaro per 14 tūkst. dokumentų. Tai – kompaktinės garso ir vaizdo plokštelės, garso ir vaizdo kasetės, vinilo ir šelako plokštelės, ritinėliai pianolai. 2018 m. į archyvinį fondą perdavus Brailio rašto leidinius ir dokumentus, specialiai pritaikytus skaitymo sutrikimų turinčių asmenų poreikiams, taip pat standartus ir kitus norminius dokumentus, Nacionalinė biblioteka tapo pagrindine Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo saugotoja Lietuvoje.

Retų knygų ir rankraščių fondas. Čia saugoma apie 70 tūkst. XV–XXI a. spaudinių, daugiau kaip 70 tūkst. saugojimo vienetų rankraštinių ir archyvinių XV–XXI a. dokumentų, taip pat nuo 1994 m. Lietuvoje apgintos disertacijos. Ypač vertingi rinkiniai: pergamentų kolekcija (151 pergamentas); inkunabulų rinkinys (90 vienetai); XIV a. pab.–XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija. Didžiausią rankraštinių dokumentų fondo dalį sudaro XIX–XX a. asmenų (lietuvių rašytojų, mokslininkų, menininkų, kultūros veikėjų, gyvenusių Lietuvoje ir užsienyje) archyvai. Jame taip pat saugomos bibliotekai patikėtos memorialinės kolekcijos: diplomatų Lozoraičių šeimos, filosofo Antano Maceinos, poeto Tomo Venclovos ir kt.

Judaikos fondas. Čia saugomi kultūrologijos, religijos, teologijos, visuotinės ir Lietuvos žydų istorijos leidiniai jidiš ir hebrajų kalbomis, klasikinė ir šiuolaikinė žydų literatūra (įvairiomis kalbomis). Taip pat saugomos Lietuvos žydų veikėjų biografijos, žydų kulinarijos knygos, žinynai, enciklopedijos, žodynai, bibliografiniai leidiniai.

Muzikos ir vizualiųjų menų fondas. Čia saugomi garso ir vaizdo dokumentai, natų dokumentai, muzikos ir vizualiųjų menų smulkieji spaudiniai (plakatai, afišos, atvirukai, ekslibrisai). Iš viso fondą sudaro per 300 tūkst. dokumentų. Išskirtinę vertę turi XX a. pr. lietuviškų šelako plokštelių kolekcija (2 566 pavadinimai).

Vaikų ir jaunimo literatūros fondas. Čia saugomos lietuvių autorių ir verstinės grožinės knygos vaikams ir jaunimui, taip pat su vaikų ir jaunimo literatūra susiję leidiniai: enciklopedijos, žodynai, žinynai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, informaciniai leidiniai ir kita šakinė literatūra, periodiniai vaikų ir paauglių leidiniai (apie 132 tūkst. fizinių vienetų).

Bendrieji fondai. Čia saugoma apie 60 proc. bibliotekoje sukauptų dokumentų – lietuviškų ir užsienio knygų, serialinių ir periodinių leidinių, kartografijos dokumentų, išleistų nuo 1826 m. iki šiandienos, įvairios tematikos ir žanrų, daugiau nei 90 kalbų.

Bendradarbiavimas

Nacionalinė biblioteka bendradarbiauja su įvairiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis bibliotekinėmis institucijomis ir organizacijomis. Nuo 1992 m. biblioteka yra Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA) narė, dalyvauja Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (angl. Conference of European National Librarians, CENL), Pasaulio nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (angl. Conference of Directors of National Libraries, CDNL), Europos mokslinių bibliotekų asociacijos (angl. Association of European Research Libraries, LIBER), Baltijos jūros kraštų bibliotekų darbo grupės (angl. Bibliotheca Baltica), Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (angl. International Board on Books for Young People, IBBY), Tarptautinės muzikos bibliotekų, archyvų ir dokumentavimo centrų asociacijos (angl. International Association of Music Libraries, Archives and Documentation Centres, IAML), Tarptautinės organizacijos EIFL (angl. Electronic Information for Libraries), Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos ir kitų organizacijų veikloje. Biblioteka aktyviai dalyvauja šių institucijų vykdomuose tarptautiniuose projektuose. Nuo 2007 m. Nacionalinė biblioteka dalyvauja kuriant Europos skaitmeninę biblioteką „Europeana“, nuo 2018 m. pabaigos yra šios programos nacionalinis agregatorius.

Nuorodos

• Nacionalinės bibliotekos interneto svetainė
• Interaktyvi biblioteka
• Katalogas „Lietuvos leidėjai“
• Bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo portalas
• Laisvės gynėjų dienai skirta interneto svetainė „Sausio 13-oji tautos atmintyje“
• 3D turas po Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką