Atverti pagrindinį meniu
Čolula
Cholula
Vista de Cholula, Puebla, México, 2013-10-12, DD 02.JPG
Miesto reginys

Čolula
19°03′0″ š. pl. 98°18′0″ v. ilg. / 19.05000°š. pl. 98.30000°r. ilg. / 19.05000; 98.30000 (Čolula)Koordinatės: 19°03′0″ š. pl. 98°18′0″ v. ilg. / 19.05000°š. pl. 98.30000°r. ilg. / 19.05000; 98.30000 (Čolula)
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė: Meksikos vėliava Meksika
Valstija: Pueblos valstija Pueblos valstija
Gyventojų (2005): 118 170
Altitudė: 2 150 m
Commons-logo.svg Vikiteka: ČolulaVikiteka

Čolula (isp. Cholula) – miestas vidurio Meksikoje, Pueblos valstijoje, 122 km į rytus nuo Meksiko, 8 km į vakarus nuo Pueblos, įsikūręs kalnų supamame Pueblos slėnyje. Savivaldybę sudaro du miestai: San Pedro Čolula ir San Andres Čolula. Maisto, statybinių medžiagų gamybos, tekstilės, chemijos, baldų pramonė. Prekyba žemės ūkio žaliavomis (kukurūzai, vaisiai, daržovės, ankštiniai). Amatai. Vystomas turizmas.

Miestas garsėja Didžiąja Čolulos piramide ir greta esančia archeologine vietove. Taip pat apstu katalikų bažnyčių, iš kurių svarbiausios Šv. Gabrieliaus (su pranciškonų vienuolynu, pastatyta 1529 m. Kecalkoatlio šventyklos vietoje), Šv. Andriaus (XVI a.), Paguodos Mergelės (1549 m., pastatyta ant Čolulos piramidės), Šv. Marijos Tonancintlos (XVI a.).

IstorijaKeisti

Vietovė apgyvendinta maždaug nuo V a. pr. m. e., greičiausiai otomangų. Klasikiniame Mezoamerikos laikotarpyje (nuo II a.) sparčiai augo, pastatyta Didžioji piramidė. Pateko Teotihuakano įtakon. XII a. į kraštą įsiveržė nahua tautos. Tačiau Čolula išliko gana nepriklausoma, bet pripažino actekų valdžią. Buvo pastatyta šventykla Kecalkoatliui. Tai buvo svarbiausias dvasinis vidurio Meksikos centras.

1519 m. Čolulą, po pergalės prieš Tlaskalą, pasiekė Ernanas Kortesas. Nors čolutekai ispanus priėmė taikiai, Kortesas nerimavo dėl galimo sąmokslo ir netikėtai surengė žudynes, kuriose išžudė daug miestiečių. Po užkariavimo Čolula nesunyko, bet ją nustelbė netoliese įkurta Puebla.