Čolula

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Čolula (isp. Cholula) – miestas vidurio Meksikoje, Pueblos valstijoje, 122 km į rytus nuo Meksiko, 8 km į vakarus nuo Pueblos, įsikūręs kalnų supamame Pueblos slėnyje. Savivaldybę sudaro du miestai: San Pedro Čolula ir San Andres Čolula. Maisto, statybinių medžiagų gamybos, tekstilės, chemijos, baldų pramonė. Prekyba žemės ūkio žaliavomis (kukurūzai, vaisiai, daržovės, ankštiniai). Amatai. Vystomas turizmas.

Čolula Cholula
Miesto reginys
Čolula 19°03′0″ š. pl. 98°18′0″ v. ilg.
Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė	Meksika
Valstija	Pueblos valstija
Gyventojų (2005)	118 170
Altitudė	2 150 m
Vikiteka	Čolula

Miestas garsėja Didžiąja Čolulos piramide ir greta esančia archeologine vietove. Taip pat apstu katalikų bažnyčių, iš kurių svarbiausios Šv. Gabrieliaus (su pranciškonų vienuolynu, pastatyta 1529 m. Kecalkoatlio šventyklos vietoje), Šv. Andriaus (XVI a.), Paguodos Mergelės (1549 m., pastatyta ant Čolulos piramidės), Šv. Marijos Tonancintlos (XVI a.).

Istorija

Vietovė apgyvendinta maždaug nuo V a. pr. m. e., greičiausiai otomangų. Klasikiniame Mezoamerikos laikotarpyje (nuo II a.) sparčiai augo, pastatyta Didžioji piramidė. Pateko Teotihuakano įtakon. XII a. į kraštą įsiveržė nahua tautos. Tačiau Čolula išliko gana nepriklausoma, bet pripažino actekų valdžią. Buvo pastatyta šventykla Kecalkoatliui. Tai buvo svarbiausias dvasinis vidurio Meksikos centras.

1519 m. Čolulą, po pergalės prieš Tlaskalą, pasiekė Ernanas Kortesas. Nors čolutekai ispanus priėmė taikiai, Kortesas nerimavo dėl galimo sąmokslo ir netikėtai surengė žudynes, kuriose išžudė daug miestiečių. Po užkariavimo Čolula nesunyko, bet ją nustelbė netoliese įkurta Puebla.

• 
  Senamiesčio gatvė
• 
  Čolulos piramidė su Paguodos Mergelės bažnyčia vakare
• 
  Šv. Gabrieliaus bažnyčia
• 
  Šv. Marijos Tonancintlos bažnyčia
• 
  San Andres Čolula