Marso tyrinėjimai

Mars Global Surveyor padaryta nuotrauka apima maždaug 1500 m diametro regioną.

Marso tyrinėjimai yra svarbi Rusijos, JAV, Europos ir Japonijos kosmoso tyrimų dalis. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio dešimtys nepilotuojamų kosminių aparatų, įskaitant zondus, dirbtinius palydovus ir paviršiumi judančias mechanines priemones buvo išsiųsti Marso tyrimams. Šiomis misijomis siekta surinkti duomenis ir atsakyti į svarbius klausimus apie „raudonąją planetą“, jos praeitį, kuri pradėtų suprasti Žemės praeitį, dabartį ir ateitį.

Marso tyrimams skirti ženklūs finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į tai, kad 2/3 visų kosminių aparatų paleistų link Marso nepasiekė jiems skirtų tikslų ar net nepradėjo vykdyti jiems numatytų misijų. Daugeliu atvejų nepavykusių misijų priežastys buvo išsiaiškintos, tačiau dalis misijų žlugo arba su kosminiais aparatais buvo prarastas ryšys be akivaizdžių priežasčių, todėl tyrinėtojai pusiau juokais kalba apie Žemės-Marso „Bermudų trikampį“. Šis reiškinys taip pat populiariai vadinamas Marso prakeikimu.

Pagrindinės tyrimų kryptysKeisti

Marsas nuo seno žadino žmonijos fantaziją. Pirmieji stebėjimai teleskopais atskleidė spalvos pakitimus Marso paviršiuje, kurie buvo susieti su galimais sezoniniais augalijos pokyčiais, taip pat pastebėtos linijos, kurios gavo Marso kanalų pavadinimą. Šios pirmosios ir klaidingos interpretacijos sužadino visuomenės susidomėjimą. Vėlesniais tyrinėjimais teleskopais aptikti du nedideli Marso palydovai, ledo kepurės poliuose, aukščiausias Saulės sistemos kalnas Olympus Mons ir Valles Marineris – didžiausias Salės sistemos kanjonų sistema. Tai dar labiau skatino domėjimąsi Marsu. Tarp pagrindinių Marso tyrinėjimais keliamų klausimų yra šie:

  1. Kaip Marso sudėtis skiriasi nuo Žemės ir kokie yra šių dviejų planetų raidos skirtumai?
  2. Kuo skiriasi nuo Žemės Marso vidinė dalis?
  3. Ar Marsas tebėra geologiškai aktyvus?
  4. Kokie gamtiniai ištekliai yra Marso paviršiuje, kurie galėtų būti panaudoti Žemės reikmėms?
  5. Ar Marsas yra turėjęs tankią atmosferą?
  6. Ar Marse yra buvę vandenynai?
  7. Kokie Marso geologinėje istorijoje vyko klimatiniai pasikeitimai ir kas sukėlė šiuos pasikeitimus?
  8. Kiek stabilus yra dabartinis Marso klimatas?
  9. Ar Marse vyko cheminė evoliucija, kuri galėjo sukurti organines molekules?
  10. Ar cheminė evoliucija Marse atvedė prie gyvybės atsiradimo (žr. Gyvybė Marse)?
  11. Jei Marse yra buvusi gyvybė, ar ją dar galima kur nors surasti dabar?

"Langai" kosminių aparatų paleidimuiKeisti

Norint suprasti Marso tyrinėjimų istoriją naudojant robotus, svarbus atsižvelgti į tai, kad palankios sąlygos kosminiams aparatams į Marsą siųsti yra kas 2,135 metai, t. y. kas 780 dienų. Tokie „langai“ buvo/bus:

  • 1996 lapkritis/gruodis
  • 1998 gruodis – 1999 sausis
  • 2001 balandis
  • 2003 birželis/liepa
  • 2005 rugpjūtis
  • 2007 rugsėjis
  • 2009 spalis
  • 2011 spalis/lapkritis
  • 2013 gruodis – 2014 sausis
  • 2016 sausis/balandis
  • 2018 balandis/gegužė
  • 2020 liepa/rugsėjis.

Ankstyvieji praskrendantys zondai ir dirbtiniai palydovaiKeisti

 
Fotografuota iš Mariner 4, pirmojoje iš arčiau darytoje Marso nuotraukoje matosi Marso 330x1200 km paviršiaus plotas.

Ankstyvosios sovietų misijosKeisti

TSRS kosmoso programa link Marso 1960 spalį paleido du praskrendančius zondus, kurie buvo pavadinti Mars 1960A ir Mars 1960B, bet abu zondai nepasiekė Žemės orbitos. 1962 m. nepavyko su dar trim sovietų zondais – du nepaliko Žemės orbitos (Mars 1962A ir Mars 1962B), o su vienu prarastas ryšys pakeliui į Marsą (Mars 1). 1964 m. nepavyko dar vienas bandymas zondu pasiekti Marsą (Zond 2).

Mariner programaKeisti

19621975 m. JAV NASA agentūra vykdė „Mariner“ programą, skirtą Marso, Veneros ir Merkurijaus tyrimams. Šįkart mokslininkų pastangos nebuvo bevaisės ir 4 kosminiai aparatai iš 6, paleistų link Marso, pasiekė tikslą.

  • „Mariner 3“ misija buvo nesėkminga.
  • „Mariner 4“ buvo pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai nuskriejęs iki Marso, nufotografavęs jo paviršių. Gautose nuotraukose buvo matomas Mėnulio tipo planetos paviršius su krateriais. Užfiksuotas atmosferos slėgis nuo 4,1 iki 7,0 mbar (410-700 paskalių), o dienos temperatūra numatyta kaip -100 laipsnių Celsijaus skalėje. Magnetinis laukas neužfiksuotas.
  • Mariner 6“, praskriejęs planetą 1969 m. liepos 31 d., perdavė į Žemę 75 Marso paviršiaus nuotraukas, iš jų 26 darytas iš arti. Nustatyta, kad planetos paviršius nėra panašus į Mėnulio (kaip buvo matoma iš ankstesnės misijos nuotraukų). Patikslinta Marso masė, spindulys ir forma.
  • Mariner 7“ misijos metu, praskriejant Marsą 1969 m. rugpjūčio 5 d., padarytos ir perduotos tyrimams 126 nuotraukos, iš jų 33 artimos. Nufotografuota 20 % Marso paviršiaus. Nustatyta, kad pietų ašigalio „kepurė“ sudaryta beveik vien iš anglies dioksido.
  • Mariner 9“ Marsą pasiekė 1971 m. lapkričio 14 d. ir tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu. Skriedamas gana arti Marso, nufotografavo daugiau nei 80 proc. jo paviršiaus, į Žemę persiuntė 7329 paviršiaus nuotraukas, taip pat Marso palydovų Fobo ir Deimo nuotraukų. Po maždaug metų laiko „Mariner 9“ buvo išjungtas ir šiuo metu neveikiantis skrieja orbita aplink Marsą.

Marsą tyrinėjusių aparatų sąrašasKeisti

Misija Paleidimas Pabaiga Misijos tipas Rezultatas
  Marsnik 1 (Mars 1960A) Spalio 10 1960 Spalio 10 1960 Praskriejimas Nesėkmingas paleidimas
  Marsnik 2 (Mars 1960B) Spalio 14 1960 Spalio 14 1960 Praskriejimas Nesėkmingas paleidimas
  Sputnik 22 (Mars 1962A) Spalio 24 1962 Spalio 24 1962 Praskriejimas Sugedo iškart po paleidimo
  Mars 1 Lapkričio 1 1962 Kovo 21 1963 Praskriejimas Gauta nedaug informacijos, tačiau prarastas ryšys nepasiekus Marso
  Zond 1964A Birželio 4 1964 ? Birželis 1964 Praskriejimas ? Nesėkmingas paleidimas
  Sputnik 24 (Mars 1962B) Lapkričio 4 1962 Sausis 1963 Nusileidimas Neįveikė Žemės atmosferos
  Mariner 3 Lapkričio 5 1964 Lapkričio 5 1964 Praskriejimas Klaida per paleidimą pakeitė trajektoriją. Iki šiol Saulės sistemoje
  Mariner 4 Lapkričio 28 1964 Gruodžio 21 1967 Praskriejimas Sėkmingas
  Zond 2 Lapkričio 30 1964 Gegužė 1965 Praskriejimas Prarastas ryšys
  Mariner 6 Vasario 25 1969 Rugpjūtis 1969 Praskriejimas Sėkmingas
  Mariner 7 Kovo 27 1969 Rugpjūtis 1969 Praskriejimas Sėkmingas
  Mars 1969A Kovo 27 1969 Kovo 27 1969 Dirbtinis Palydovas Nesėkmingas paleidimas
  Mars 1969B Balandžio 2 1969 Balandžio 2 1969 Dirbtinis palydovas Nesėkmingas paleidimas
Misija Paleidimas Pabaiga Misijos tipas Rezultatas
  Mariner 8 Gegužės 8 1971 Gegužės 8 1971 Dirbtinis palydovas Nesėkmingas paleidimas
  Kosmos 419 Gegužės 10 1971 Gegužės 12 1971 Dirbtinis palydovas Nesėkmingas paleidimas
  Mars 2 Gegužės 19 1971 Rugpjūčio 22 1972 Dirbtinis palydovas Sėkmingas
Lapkričio 27, 1971 Marsaeigis Sudužo leidžiantis ant Marso
  Mars 3 Gegužės 28 1971 Rugpjūčio 22, 1972 Dirbtinis palydovas Sėkmingas
Gruodžio 2, 1971 Marsaeigis Nusileido sėkmingai, tačiau po kelių sekundžių nustojo siųsti informaciją
  Mariner 9 Gegužės 30 1971 Gegužė 1972 Dirbtinis palydovas Sėkmingas
  Mars 4 Liepos 21 1973 Vasaris 1974 Dirbtinis palydovas Neįėjo į orbitą, tačiau arti praskriejo
  Mars 5 Liepos 25 1973 Vasario 21 1974 Dirbtinis palydovas Iš dalies sėkmingas. Įėjo į orbitą, siuntė informaciją, tačiau prarastas ryšys po 9 dienų
  Mars 6 Rugpjūčio 5 1973 Kovo 12, 1974 Nusileidimas Iš dalies sėkmingas. Siuntė informaciją nusileidimo į Marsą metu, tačiau nusileidus prarastas ryšys
  Mars 7 Rugpjūčio 9 1973 Kovo 9 1974 Nusileidimas Nusileidimo aparatas per anksti atsiskyrė nuo pagrindinio modulio.
  Viking 1 Rugpjūčio 20 1975 Rugpjūčio 17 1980 Dirbtinis palydovas Sėkmingas
Lapkričio 13 1982 Nusileidimas Sėkmingas
  Viking 2 Rugsėjo 9 1975 Liepos 25 1978 Dirbtinis palydovas Sėkmingas
Balandžio 11, 1980 Nusileidimas Sėkmingas
  Phobos 1 Liepos 7 1988 Rugsėjo 2 1988 Dirbtinis palydovas Prarastas ryšys įeinant į orbitą
Nusileidimas ant Fobo Neišsiskleidė
  Phobos 2 Liepos 12 1988 Kovo 27 1989 Dirbtinis palydovas Iš dalies sėkmingas: įėjo į orbitą ir perdavė informaciją, tačiau prarastas ryšys mėginant išskleisti nusileidimo aparatą
Nusileidimas ant Fobo Neišsiskleidė
Misija Paleidimas Pabaiga Misijos tipas Rezultatas
  Mars Observer Rugsėjo 25 1992 Rugpjūčio 21 1993 Dirbtinis palydovas Prarastas ryšys prieš pasiekiant Marsą
  Mars Global Surveyor Lapkričio 7 1996 Lapkričio 5 2006 Dirbtinis palydovas Sėkmingas
  Mars 96 Lapkričio 16 1996 Lapkričio 16 1996 Dirbtinis palydovas / nusileidimas Nesėkmingas paleidimas
  Mars Pathfinder Gruodžio 4 1996 Rugsėjo 27 1997 Nusileidimas / marsaeigis Sėkmingas
  Nozomi (Planet-B) Liepos 3 1998 Gruodžio 9 2003 Dirbtinis palydovas Klaida maršrute; Niekada neįėjo į orbitą
  Mars Climate Orbiter Gruodžio 11 1998 Rugsėjo 23 1999 Dirbtinis palydovas Sudužo
  Mars Polar Lander Sausio 3 1999 Gruodžio 3 1999 Nusileidimas Prarastas ryšys prieš pasiekiant Marsą
  Deep Space 2 (DS2) Nusileidimas
Misija Paleidimas Pabaiga Misijos tipas Rezultatas
  2001 Mars Odyssey Balandžio 7 2001 Veikia iki dabar Dirbtinis palydovas Sėkmingas
Mars Express Orbiter Birželio 2 2003 Veikia iki dabar Dirbtinis palydovas Sėkmingas
Beagle 2 Gruodžio 25 2003 Nusileidimas Prarastas ryšys prieš nusileidimą
  Spirit Liepos 7 2003 Gegužės 24 2011 Marsaeigis Sėkmingas
  Opportunity Liepos 7 2003 Veikia iki dabar Marsaeigis Sėkmingas
  Mars Reconnaissance Orbiter Rugpjūčio 12 2005 Veikia iki dabar Dirbtinis palydovas Sėkmingas
  Phoenix 2007 rugpjūčio 3 Lapkričio 10 2008 Nusileidimas Sėkmingas
  Dawn 2007 rugsėjo 27 Veikia iki dabar Vestos pasiekimas Sėkmingas
  Fobos-Grunt 2011 lapkričio 8 2011 lapkričio 8 Nusileidimas ant Fobo Neišskrido iš Žemės orbitos, grįžo atgal.
  Yinghuo-1 2011 lapkričio 8 2011 lapkričio 8 Nusileidimas ant Fobo Sudegė Žemės atmosferoje.
  Mars Science Laboratory 2011 lapkričio 26 Veikia iki dabar Marsaeigis Sėkmingas
  Mangalyaan 2013 lapkričio 5 Veikia iki dabar Marso orbitos pasiekimas Sėkmingas
  MAVEN 2013 lapkričio 18 Veikia iki dabar Marso atmosferos tyrimai Sėkmingas

Ateities misijos į MarsąKeisti


Misija Numatoma paleidimo data Misijos tipas
InSight 2018 m. gegužė Marsaeigis
ExoMars 20162020 m. Dirbtinis palydovas, nusileidimas / marsaeigis
Mars 2020 2020 m. Marsaeigis