Slėgis – fizikinis dydis, jėgos veikimas į plotą. Kiekybiškai jis apibūdinamas kaip jėga, statmenai veikianti ploto vienetą:

Matuoklis matuojantis padangos slėgį
  • p – slėgis;
  • F – jėga (tiksliau, jėgos projekcija, lygiagreti ploto normalei);
  • S – veikimo plotas.

Slėgio matavimo prietaisas vadinamas manometru. Fizikoje slėgis svarbus nagrinėjant procesus dujose, skysčiuose, atmosferos fizikoje (atmosferos slėgis), medicinoje, biologijoje – kraujospūdis.

Dujų slėgis

redaguoti

Slėgį dujose lemia molekulių keitimasis impulsais dėl šiluminio judėjimo: šiuo atveju jėga susidaro dėl molekulių smūgių į indo sieneles. Idealioms dujoms galioja Klapeirono lygtis:   Ši lygtis buvo sudaryta sujungus tris izoprocesų dėsnius:

Visi minėti dėsniai galioja, kai dujų kiekis (masė) nekinta.

Bendru atveju galioja Mendelejevo-Klapeirono lygtis:  


Realioms dujoms apytikriai tinka Van der Valso dėsnis:  

Žymėjimas:

  • p – slėgis
  • V – tūris
  • T – absoliutinė temperatūra (Kelvino skalė)
  • R – universalioji dujų konstanta = 8,31  
  • M – molinė masė
  • m – masė
  • Vm – molinis tūris
  • a ir b – konstantos, priklausančios nuo dujų

Hidrostatinis slėgis

redaguoti

Tai yra skysčio stulpelio, kurio aukštis h, slėgis.

 
  • p – slėgis
  • ρ – skysčio ar dujų tankis
  • g – laisvojo kritimo pagreitis (9,8 m/s²)

Skysčiams ir dujoms galioja Paskalio dėsnis – „skysčiai ir dujos išorinį slėgį perduoda visomis kryptimis vienodai.“

Matavimo vienetai

redaguoti

SI sistemoje pagrindinis slėgio matavimo vienetas yra paskalis (Pa) – vienas paskalis yra slėgis, kai vieno niutono jėga statmenai veikia į 1 kvadratinio metro plotą:

 

Nesisteminiai vienetai [1], naudojami slėgiui matuoti:

  • Baras (1 bar = 105 Pa)
  • Techninė atmosfera – (1 at = 1 kg/cm² = 98 066 Pa)
  • Standartinė atmosfera, arba atmosfera – (1 atm = 101 325 Pa) (standartinis atmosferos slėgis)
  • Gyvsidabrio stulpelio milimetras arba toras – (1 mm Hg = 133,322 Pa)

Poveikis žmogui

redaguoti

Didžiausią įtaką slėgis daro nardytojams, alpinistams ir pilotams. Pavyzdžiui, esant giliuose vandenyse žmogus negali greitai iškilti į paviršių, dekompresija būna lėta, nes jo kraujyje ištirpęs papildomas azoto kiekis gali užvirti ir iššaukti aeroembolizmą ir kesoninę ligą.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. http://mokslasplius.lt/eksperimentai/6-kiti-matavimo-vienetai Archyvuota kopija 2012-02-03 iš Wayback Machine projekto.
  2. KOPUSTINSKAS Audris, KOPUSTINSKIENĖ Gindra. Biofizika. Kaunas: Technologija, 2009, 142 p. ISBN 978-9955-25-713-4.