Bermudų trikampis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Bermudų trikampis – šiuolaikinis mitas apie šiaurės vakarų Atlanto vandenyno teritoriją, kurioje, kaip teigiama, paslaptingomis aplinkybėmis dingo daug lėktuvų ir laivų. Idėja, kad šioje teritorijoje vyksta dažni lėktuvų ar laivų dingimai kilo XX amžiaus viduryje, tačiau dauguma patikimų šaltinių atmeta teiginius, kad teritorijoje vyksta neįprasti reiškiniai.[1][2]
.svg)
Regionas apima nuo 1,3 iki 3,9 mln. km² plotą.[3] Jo ribos brėžiamos nuo Bermudų salų šiaurėje, link pietų Floridos, o iš ten į rytus per Bahamų salas, palei Puerto Riką iki 40 laipsnių vakarų ilgumos ir atgal į Bermudus.
Istorija redaguoti
Pirmasis apie „paslaptingus dingimus“ Bermudų trikampyje užsiminė „Associated Press“ korespondentas Edvardas Van Vinklis Džonas,[4] kuris 1950 m. šį regioną pavadino „velnio jūra“.
1945 m. gruodžio 5 d. pakilo 5 bombonešiai „Grumman TBF Avenger“. Lėktuvo įgulas sudarė 3 žmonės, pakilus tankūs kamuoliniai debesys kabojo 2500 pėdų aukštyje, vėjo greitis buvo apie 35 m/s. Apie 16 val. gavus pranešimą, buvo galima suprasti, kad eskadrilė pametė kursą, o vadas nežino kaip grįžti į bazę. Dingus ryšiui nebebuvo jokių vilčių išvysti lėktuvus, nes kaip tik tuo metu turėjo baigtis jų kuro atsargos. Tą patį vakarą, surasti dingusią penkių lėktuvų eskadrilę, iš Floridos oro uosto pakilo patrulinis lėktuvas „Martin Mariner“, o jo lakūnai pastebėjo ore įvykusį sprogimą. Šio lėktuvo nuolaužų taip pat niekas nepastebėjo.[5]
Dalis istorijų apie šiuos dingimus yra abejotino tikrumo.
Kritika redaguoti
Larry Kusche redaguoti
Larry Kusche, 1975 m. išleistos knygos „The Bermuda Triangle Mystery: Solved“ (liet. „Bermudų trikampio paslaptis: išspręsta“) autorius, teigė, kad daugelis Gaddis ir vėlesnių autorių teiginių buvo perdėti, abejotini arba nepatikrinami. Kusche tyrimas atskleidė daugybę netikslumų ir neatitikimų tarp Berlitz pasakojimų ir liudininkų, dalyvių bei kitų pirmųjų incidentų dalyvių pareiškimų. Kusche atkreipė dėmesį į atvejus, kai svarbi informacija nebuvo pateikta, pavyzdžiui, apie aplink pasaulį plaukusio buriuotojo Donald Crowhurst dingimą, kurį Berlitz pristatė kaip paslaptį, nors buvo aiškių priešingų įrodymų. Kitas pavyzdys – rūdų plukdytojas, apie kurį Berlitz pasakojo, kad jis dingo be pėdsakų po trijų dienų iš Atlanto uosto, nors jis buvo dingęs po trijų dienų iš to paties pavadinimo uosto Ramiajame vandenyne. Kusche taip pat teigė, kad didelė dalis incidentų, dėl kurių kilo įtarimų dėl paslaptingos trikampio įtakos, iš tikrųjų įvyko gerokai už jo ribų. Dažnai jo tyrimai būdavo paprasti: jis peržiūrėjo periodinius laikraščius, kuriuose buvo rašoma apie įvykių datas, ir rasdavo pranešimų apie galimai susijusius įvykius, pavyzdžiui, neįprastus orus, kurie niekada nebuvo minimi dingimo istorijose.
Larry Kusche išvados:[2]
- Laivų ir orlaivių, apie kurių dingimą pranešta šiame rajone, skaičius proporcingai nebuvo žymiai didesnis nei bet kurioje kitoje vandenyno dalyje.
- Vietovėje, kurioje atogrąžų ciklonai yra dažnas reiškinys, įvykusių dingimų skaičius dažniausiai nebuvo nei neįtikėtinas, nei paslaptingas.
- Berlitz ir kiti autoriai dažnai neužsimindavo apie vykusias audras arba net pateikdavo dingimą kaip įvykusį ramiomis sąlygomis, nors meteorologiniai įrašai tai aiškiai paneigia.
- Patys skaičiai buvo perdėti dėl aplaidaus tyrimo. Pavyzdžiui, buvo pranešama apie laivo dingimą, tačiau apie jo galutinį (nors ir pavėluotą) sugrįžimą į uostą galėjo būti nepranešama.
- Kai kurie dingimai iš tiesų niekada nebuvo įvykę. Buvo teigiama, kad vienas lėktuvas sudužo 1937 m. netoli Deitonos paplūdimio Floridoje, stebint šimtams liudininkų.
- Legenda apie Bermudų trikampį – išgalvota paslaptis, kurią įamžino rašytojai, tyčia ar nesąmoningai pasinaudoję klaidingais įsitikinimais, klaidingais samprotavimais ir sensacijomis.
Tyrimai redaguoti
2013 m. atliktame tyrime Pasaulio gamtos fondas nustatė 10 pavojingiausių pasaulio vandenų laivybai, tačiau Bermudų trikampio tarp jų nebuvo.[6]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „What is the Bermuda Triangle?“. National Ocean Service (anglų). National Oceanic and Atmospheric Administration. 2010-01-04. Suarchyvuotas originalas 2024-03-26. Nuoroda tikrinta 2024-04-06. „There is no evidence that mysterious disappearances occur with any greater frequency in the Bermuda Triangle than in any other large, well-traveled area of the ocean.“ [Nėra įrodymų, kad paslaptingi dingimai Bermudų trikampyje vyksta dažniau nei bet kurioje kitoje didelėje vandenyno srityje, kurioje daug keliaujama.]
- ↑ 2,0 2,1 Kusche, Lawrence David (1975). The Bermuda Triangle Mystery: Solved. Prometheus Books. ISBN 0879759712.
- ↑ „Frequently Asked Questions: Bermuda Triangle Fact Sheet“. dod.mil. Archyvuota iš originalo.
- ↑ Edward Van Winkle Jones (1950 m. rugsėjo 17 d.) „Sea's Puzzles Still Baffle Men In Pushbutton Age“. physics.smu.edu
- ↑ (1996 m. gegužės 12 d.) „The Loss Of Flight 19“. history.navy.mil. Archyvuota iš originalo.
- ↑ McGrath, Matt (2013). „Study finds shipwrecks threaten precious seas“ (anglų). BBC News/science. Nuoroda tikrinta 2023-04-10.