Managva

Managva (isp. Managua) – Nikaragvos sostinė ir didžiausias miestas. 1,05 mln. gyventojų (2019). Viena iš šilčiausių Centrinės Amerikos sostinių, ji yra tik 50 m aukštyje virš jūros lygio, prie pietinio Managvos ežero kranto. Tai šalies komercinis ir kultūros centras. Jame yra daug maisto apdirbimo, baldų gamybos, metalo apdirbimo, tekstilės įmonių, yra aliejaus rafinavimo fabrikas. Netoli miesto auginama kavamedžiai, kukurūzai ir medvilnė; cukranendrės, ryžiai, sorgas auginami rečiau. Managva turi gerą susisiekimą geležinkeliu ir automagistralėmis su Korinto (Corinto) uostu, Leono (León) ir Granados (Granada) miestais. Panamerikos magistralė ir tarptautinis oro uostas jungia Managvą su kitais Centrinės ir Šiaurės Amerikos miestais.

Managva isp. Managua
Managvos katedra

Managva 12°8′11″ š. pl. 86°15′5″ v. ilg. / 12.13639°š. pl. 86.25139°r. ilg. / 12.13639; 86.25139 (Managva)Koordinatės: 12°8′11″ š. pl. 86°15′5″ v. ilg. / 12.13639°š. pl. 86.25139°r. ilg. / 12.13639; 86.25139 (Managva)

Laiko juosta: (UTC-5)

Valstybė	Nikaragva
Departamentas	Managvos departamentas

Gyventojų (2019^[1])	1 052 217
Plotas	267 km²
Tankumas (2019^[1])	3 941 žm./km²
Altitudė	82,97 m

Tinklalapis	http://www.managua.gob.ni/

Mieste yra Darijo parkas (Darío Park), pavadintas žymaus Nikaragvos poeto Rubeno Darijo (Rubén Darío) garbei; Nacionaliniai rūmai; XX a. katedra. 1952 m. Managvos universitetas tapo Nacionalinio Nikaragvos universiteto dalimi. Mieste taip pat yra Centrinės Amerikos (įkurtas 1961 m.) ir politechnikos (įkurtas 1968 m.; universiteto statusą įgijo 1978 m.) universitetai.

Istorija Keisti

Managvos teritorijoje indėnai gyvena nuo 12 tūkst. m. pr. m. e.^[2]

Ispanų kolonizavimo laikotarpiu Managva buvo laikoma indėnų miestu, kuris turėjo mažiau svarbos nei tuomet ispaniški Nikaragvos miestai Leonas ir Granada. Tačiau nuolatinė tarpusavio konkurencija tarp pastarųjų dviejų miestų sąlygojo tai, kad 1857 m. kaip kompromisas sostine buvo paskelbta būtent Managva. Didelė Managvos dalis buvo atstatyta po 1931 metų, kai miestą nusiaubė žemės drebėjimas ir didžiulis gaisras. Po smarkaus 1972 m. žemės drebėjimo, verslo kvartalas buvo perstatytas 6 km į pietryčius nuo miesto centro. Per Nikaragvos revoliuciją Managvoje 1978–1979 m. aršiai kovojo Somosos režimo ir sandinistų pajėgos, ypač lūšnynuose.

1998 m. miestą nusiaubė uraganas Mičas.

Sportas Keisti

Juventus Managua (futbolo klubas);
Estadio Olímpico del IND Managua (stadionas);
Dennis Martínez nacionalinis stadionas

Miestai partneriai Keisti

Managvos miestai partneriai^[3]

Amsterdamas, Nyderlandai
Karakasas, Venezuela
Kuritiba, Brazilija
Havana, Kuba
Los Andželas, JAV
Majamis, JAV
Panama, Panama
Kitas, Ekvadoras
Reusas, Ispanija
Rio de Žaneiras, Brazilija
San Salvadoras, El Salvadoras
Santo Domingas, Dominikos Respublika
Santjagas, Čilė
Taipėjus, Taivanas
Valencija, Ispanija
Lima, Peru

Galerija Keisti

Senamiestis
Naujoji katedra
Tiskapos lagūna
Nacionaliniai rūmai
Nikaragvos politechnikos universitetas
Centrinės Amerikos universitetas
Financinis centras Managvoje

Financinis centras Managvoje

Išnašos Keisti

↑ Citypopulation.de Population of departments and municipalities in Nicaragua
↑ Dall, Christopher (2005 m. spalio 1 d). Nicaragua in Pictures. Twenty-First Century Books. p. 66. ISBN 978-0-8225-2671-1.
↑ „Hermandad o convenios con otras ciudades“. Manaugua.gob.ni. Suarchyvuotas originalas 9 April 2015. Nuoroda tikrinta 7 April 2015.

[1] Citypopulation.de Population of departments and municipalities in Nicaragua

[Dall2005-2] Dall, Christopher (2005 m. spalio 1 d). Nicaragua in Pictures. Twenty-First Century Books. p. 66. ISBN 978-0-8225-2671-1.

[sister-3] „Hermandad o convenios con otras ciudades“. Manaugua.gob.ni. Suarchyvuotas originalas 9 April 2015. Nuoroda tikrinta 7 April 2015.

[1]

[2]

[3]