Valensija
- Kitos reikšmės – Valensija (reikšmės).
Valensija (kat. València, senovėje Valentia), seniau žinomas kaip Edetanija, Balansija – miestas rytų Ispanijoje prie Viduržemio jūros, trečiasis pagal dydį šalies miestas.[1] Valensijos autonominio regiono sostinė ir provincijos centras. Miestas įsikūręs derlingoje lygumoje, šalia Turijos (Turia) upės žiočių. Žemės ūkio, prekybos, komunikacijų centras. Išvystyta audinių, chemijos pramonė, metalo apdirbimas, laivų statyba, alaus varymas. Yra arkivyskupija. 1499 m. čia įkurtas Valensijos universitetas, 1968 m. – Politechnikos universitetas. 1988 m. atidarytas metropolitenas.
Valensija isp. València | |
---|---|
Valensijos katedra ir fontanas | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Ispanija |
Regionas | Valensijos regionas |
Provincija | Valensijos provincija |
Meras | Joan Ribó i Canut |
Gyventojų | 810 064 |
Plotas | 134,65 km² |
Tankumas | 6 016 žm./km² |
Vikiteka | Valensija |
Kirčiavimas | Valeñsija |
Istorija
redaguotiValensija buvo įkurta 137 m. pr. m. e. romėnų ir buvo vienas svarbiausių tuometinės Tarakono Ispanijos miestų. Vėliau mieste ir regione šeimininkavo vizigotai.
714 m. miestą užkariavo maurai, vėliau čia valdė musulmoniškas Kordobos kalifatas. Šiam suirus XI a. pradžioje susikūrė nepriklausomas Valensijos emyratas (taifa). XI a. pabaigoje jis trumpam buvo užkariautas ispanų didvyrio Sido, kuris čia pradėjo plėsti krikščionybę. Tačiau netrukus Almoravidai iš naujo paėmė Valensiją ir ją prijungė prie savo imperijos.
XII a. Valensija vėl iškovojo nepriklausomybę, bet buvo užimta almohadų. Po XIII a. nepriklausomybės laikotarpio buvo prijungta prie Aragono, o vėliau inkorporuota į Ispanijos karalystę. Po XVII a. pr. įvykusio maurų išvarymo, miestas nusmuko. Nuo 1812 m. iki 1813 m. miestą buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė. Ispanijos pilietinis karo metu Valensija tapo laikinąja Ispanijos sostine.
Turizmas
redaguotiGarsėja vietiniu festivaliu Falles (isp. Las Fallas), vykstančiu kasmet kovo mėn. ir firminiu ryžių patiekalu paella, o pastaruoju metu – žymaus architekto Santiago Calatrava kūriniu Meno ir mokslo miesteliu. Veikia meno muziejus ir meno mokykla. Nuo XIV a. išlikę miesto vartai, pastatyti ant romėnų statinio liekanų. Taip pat yra gotikinė katedra (XIII–XV a.).
Sportas
redaguoti2008 m. rugpjūčio 24 d. Valensijos trasoje vyko Formulės-1 bandomieji važiavimai.
Futbolas
redaguotiMieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi klubai:
Al-Andalusijos taifa Balansia بلنسية | |
Provincija | Valensija |
Egzistavo: | 1010–1094 m. 1145-1172 m. 1228-1238 m. |
Prijungta prie: | Sidas / Almohadai / Aragonas |
Dinastija: | Aftasidai |
Galerija
redaguoti-
Tradicinis regiono patiekalas
-
Lietuvos Respublikos konsulatas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Valencia (Valensija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 581-582 psl.
Nuorodos
redaguoti- Oficialus Valensijos tinklalapis
- Miesto gidas Archyvuota kopija 2018-11-17 iš Wayback Machine projekto.
- Valensijos oro uostas Archyvuota kopija 2005-12-02 iš Wayback Machine projekto.
Al-Andalusijos Taifos | |
---|---|
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Alchesirasas | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Gvadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santarenas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II) XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III) |