Luotas – Vikipedija

Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis. Europoje luotai žinomi nuo neolito laikų (VIII–V tūkst. pr. m. e.), seniausias rastas Nyderlandų teritorijoje. Daugiausia tai buvo grubaus darbo, iš ąžuolo išskobtos vandens transporto priemonės, iki 5,5 m ilgio, bukais galais.

Lietuvoje

redaguoti

Lietuvos jūrų muziejuje saugomas iš Platelių ežero dugno 1987 m. ištrauktas luotas. Jis buvo aptiktas 10 m gylyje netoli Platelių senovės tilto, kadaise jungusio Šventorkalnio pusiasalį su Pilies sala. 4,5 m ilgio ir 0,5 m pločio laivelis buvo išskobtas iš ąžuolo. 2001 m. Platelių ežere 6-7 m gylyje archeologai rado ir kiek didesnį luotą, spėjama, jog jam – 600 m. Pamerktas specialiame skystyje šis luotas laikomas Platelių dvaro svirno rūsyje ir laukia konservavimo. 2005 m. senovinis luotas buvo iškeltas iš Elektrėnų marių dugno, 2007 m. Varnio ežere (Ignalinos rajonas) rastas apie 200 m. senumo luotas.

Luotai buvo naudojami susisiekimui ir žvejybai. Kai kuriose šalyse, jei reikėdavo gabenti didesnį krovinį, kelis luotus sujungdavo į vieną junginį. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse saugojamas luotas, kuriuo būdavo lydimi Vilhelmo kanalu plukdomi sieliai, kitur jie atlikdavo kelto funkciją keliantis per upę. Lietuvoje luotais naudotasi iki praėjusio šimtmečio pradžios, ilgainiui juos pakeitė valtys.

Luotų skobimo tradicijas bendyta gaivinti. 2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Česlovas Talačka (Vilnius), Vytautas Blistrubis (Mažeikių r.), Vytas Jaugėla, skulptorius Antanas Vaškys (abu Plungės r.) ir archeologas Klaidas Perminas (Klaipėda) Žemaitijos nacionaliniame parke išskobė keletą luotų, pagal senovines tradicijas juos apdegino ir ištepė aliejumi, o paskui sėkmingai išbandė Platelių ežere.

Estijoje

redaguoti

Išplėstinių luotų gamyba ir naudojimas Somos regione
Nematerialusis pasaulio paveldas

Luoto išplėtimo procesas Estijoje
Vieta	Estija
Regionas**	ENA
Įrašas	2021
Reikalingas apsaugos	Nuo 2021
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	LuotasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Daugumoje Europos šalių luotų gamybos ir vartojimo tradicija yra nunykusi. Viena iš ją išsaugojusių šalių yra Estija, kurios Somos regione paplitusi luotų (est. Haabja) gamybos tradicija 2021 m. buvo įtraukta į pasaulio nematerialaus paveldo, reikalaujančio skubios apsaugos sąrašą.

Somoje luotai gaminami iš vientiso dažniausiai drebulės rąsto, kuris išskobiamas ir išplečiamas. Visa gamybos tradicija reikalauja specialių įgūdžių, tarp kurių yra tinkamo medžio suradimas, paruošimas, skobimas, plėtimas, galiausiai luoto paleidimo į vandenį ritualas. Skobiant luota dalyvauja grupė meistrų, o technikos tęstinumas užtikrinamas per žodinę tradiciją, legendas apie didžius meistrus ir jų sukurtus luotus.

Iki XIX a. vidurio luotai buvo svarbiausia susisiekimo ir žvejybos priemonė Somoje, kur labai gausu ežerų. Tačiau vėliau išvysčius sausumos kelius ir atsiradus pigesnėms valtims jų reikšmė mažėjo. 2021 m. buvo likę tik penki meistrai, kurie žinojo luotų skobimo tradiciją^[1].