Platelių senovės tiltas

Platelių senovės tiltas
[[Image:|250px]]

Platelių senovės tiltas
Koordinatės
56°02′34″š. pl. 21°50′35″r. ilg. / 56.042655°š. pl. 21.843079°r. ilg. / 56.042655; 21.843079Koordinatės: 56°02′34″š. pl. 21°50′35″r. ilg. / 56.042655°š. pl. 21.843079°r. ilg. / 56.042655; 21.843079
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Platelių seniūnija
Plotas 25 921 m²
Naudotas XVI a. pr.–XVII a. pab.
Žvalgytas 1986-1988 m.,
1995-2003 m.
Registro Nr. u. k. 27101 / A1751

Platelių senovės tiltas – buvęs medinis tiltas, viduramžiais ant medinių polių stovėjęs Platelių ežere prie vakarinės pakrantės, apie 1,5 km į rytus nuo Platelių (Plungės raj.), jungęs Šventorkalnio pusiasalį ir jame buvusią gyvenvietę su Pilies sala. Po vandeniu išlikę medinių konstrukcijų elementų ar jų liekanų: stovinčių polių eilės, nugrimzdusios horizontalios sijos ir kitos tilto dalys. Remiantis dendrochronologiniais tyrimais nustatytas tilto pastatymo laikas – XVI a. pradžia. XX a. septinto dešimtmečio pradžioje patvenkus Babrungą, visos tilto liekanos atsidūrė po vandeniu.[1] Ežero gylis šioje vietoje pakilęs iki 13 m. Esant ramiam lygiam ežero paviršiui, iš valties matyti kai kurių polių viršūnės.

Platelių senovės tiltas paskelbtas povandeninės archeologijos vertybe, nuo 2003 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.[2]

IstorijaKeisti

Viduramžių žemėlapiuose, tarp jų ir M. K. Radvilos-Našlaitėlio rūpesčiu 1613 m. išleistame LDK teritorijų žemėlapyje, vaizduojamas Platelių ežeras su Pilies saloje esančia pilimi rodė tuometę Platelių apylinkių ekonominę bei gynybinę reikšmę. Šiuo laikotarpiu saloje vyko intensyvus gyvenimas – tai patvirtina ir tilto liekanų datavimas. Vėliau medinė pilis neteko savo reikšmės, sunyko.

RadiniaiKeisti

Platelių ežero vakarinės dalies dugnas tilto vietoje smėlėtas, kai kur molingas. Aptiktas nestoras kultūrinis sluoksnis iš pilko ar gelsvo ežerinio smėlio, vietomis su dumblo priemaiša ar su medžio skiedrų tarpsluoksniu. Tarp tilto polių surasta negausių archeologinių radinių: molinių indų bei koklių šukių, plytų, gyvulių kaulų, keletas akmeninių patrankos sviedinių, irklas, įrankių (žeberklas, galąstuvas, akmeninio kaplio fragmentas, peikena), rogės.

Tilto ilgis siekė apie 280 m. Suskaičiuota daugiau kaip 200 polių, kurių dauguma aptašyti, vieni statmeni ar pasvirę, kiti nugriuvę ant dugno. Jų ilgis iki 17 m, skersmuo nuo 9 iki 24 cm storio. Poliai į dugną sukalti keturiomis eilėmis, vienur tam tikra tvarka, kitur padrikai. Didelė dalis polių išvartyti, išlaužyti dėl pavasarinių ledonešių, todėl guli dugne, per ilgą laiką daugelis apipuvę. Kai kurios medinės konstrukcijos su tvirtinimo kiaurymėmis, sujungimo mazgais. Visi išlikę poliai ir kiti konstrukciniai tilto elementai inventorizuoti, 1986-1988 m. atlikti planigrafiniai tyrimai.

1995-2003 m. povandeninių žvalgymų ir archeologinių tyrinėjimų metu šalia tilto 7–13 m gylyje rasti keli vientiso medžio skobtiniai laiveliai – luotai. Du iš jų, gerai išlikę, ištraukti ir konservuoti. Vienas saugomas Lietuvos jūrų muziejaus, kitas – Platelių dvaro ekspozicijose. Dar vieno, trečio luoto, iškelta tik dalis. Luotų amžius siekia XV–XVI a.

Abiejose tiltu sujungtose pakrantėse, netoli senojo tilto liekanų, buvo rastos nedidelės polių sankaupos. Ties Šventorkalniu ir Pilies salos šiaurinėje pusėje tai galėjo būti senų nedidelių prieplaukų liekanos, aptiktos 4–5 m gylyje.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Žemaitijos NP. Platelių senovės tiltas
  2. „Objekto Nr. 27101 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.