Osoveco Tverdza (lenk. Osowiec-Twierdza, rus. Осовец-Крепость) – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Goniondzo valsčiuje, Monkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 5 km į pietus nuo Goniondzo, 11 km į šiaurės vakarus nuo Monkų ir 51 km į šiaurės vakarus nuo vaivadijos centro Balstogės. Gyvenvietė įsikūrusi Bebro upės žemumoje ir Bebro nacionaliniame parke. Per gyvenvietę eina Balstogė-Glomnas geležinkelio linija. Taip pat eina vaivadijos kelias Nr. DW670, vaivadijos kelias Nr. DW668 ir valstybinis kelias Nr. DK65.

Osoveco Tverdza
lenk. Osowiec-Twierdza
Osoveco Tverdzos gyvenvietė
Osoveco Tverdza
Osoveco Tverdza
53°28′25″ š. pl. 22°39′26″ r. ilg. / 53.47361°š. pl. 22.65722°r. ilg. / 53.47361; 22.65722 (Osoveco Tverdza)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Monkų apskritis
Valsčius Goniondzo valsčius
Gyventojų () 630
Pašto kodas PL 19-110
Vikiteka Osoveco Tverdza

Istorija redaguoti

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1569 m. gyvenvietė priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1743-1827 m. gyvenvietė turėjo miesto teises. XV a.-XVI a. gyvenvietė priklausė Lietuvos pakancleriui Stanislavui Antanui Ščiukai. XIX a. pabaigoje pro gyvenvietę nutiestas geležinkelis Balstogė-Karaliaučius. 1882-1892 m. gyvenvietėje buvo pastatyti didžiuliai įtvirtinimai, kurie buvo viena iš didžiausių Rusijos imperijos gynybos tvirtovių šiaurės vakaruose. Prasidėjus I pasauliniam karui nuo 1915 m. sausio 29 d. iki rugpjūčio 6 d. prie šios tvirtovės vyko dideli mūšiai tarp Vokietijos imperijos ir Rusijos imperijos kariuomenių. Šiose kautynėse žuvo apie 2000 rusų kareivių. Vokiečių kariuomenė kovoje naudojo ir chlorines dujas. Po pergalės Mazūrijos ežerų mūšyje 1915 m. rugpjūčio mėnesį vokiečiai užėmė šiuos įtvirtinimus ir išsilaikė juose iki 1919 metų. 1919 m. vasario 23 d. šiuos įtvirtinimus perėmė Lenkijos kariuomenė. Tarpukariu įtvirtinimuose buvo Lenkijos kariuomenės kareivinės. Prasidėjus II pasauliniam karui šalia tvirtovės nevyko kautynės, vokiečių kariuomenė žinodama įtvirtinimų pajėgumą užpuolė Lenkiją šiauriau, kur kautynės vyko apie tris dienas. 1939 rugsėjo 13 d. vokiečiai užėmė įtvirtinimus. 1939 m. rugsėjo 25 d. vokiečiai perdavė įtvirtinimus Tarybų Sąjungai pagal Molotovo-Ribentropo pakto susitarimus. Prasidėjus karui tarp Trečiojo reicho ir Tarybų Sąjungos vokiečiai užėmė įtvirtinimus 1941 m. birželio 27 dieną. 1944 m. rugpjūčio 14 d. vokiečiai pasitraukė iš pagrindinių tvirtovės pastatų ir įsitvirtino kairiajame Bebro upės krante. Fronto linija nusistovėjo šioje vietoje iki 1945 m. sausio mėnesio kai Raudonoji armija įveikė vokiečių pasipriešinimą.

Taip pat skaitykite redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Brodzicki Czesław, „Ziemia łomżyńska do 1529 roku”, Łomżyńskie Towarzystwo Naukowe im. Wagów, Łomża 1999, ISBN 83-86175-95-8 ;
  • Kloza Józef, Maroszek Józef, „Dzieje Goniądza w 450 rocznicę praw miejskich", Białystok 1997 r.;
  • Dr Perzyk Bogusław, „Twierdza Osowiec 1882 - 1915", MBP - Militaria Bogusława Perzyka, Warszawa 2004, ISBN 83-907405-1-6;
  • Samojlik Mikołaj, „Szlakiem urokliwości biebrzańskiej", (Rozdział III.5 Czarna Dama z Osowca s.115-118) Białystok 1996, ISBN 83-903733-1-9;
  • Wap Anatol, „Twierdza Osowiec - zarys dziejów", Białystok 1994.
  • Хмельков С. А. Борьба за Осовец. Государственное Военное Издательство Наркомата Обороны Союза ССР. Москва - 1939 г.

Nuorodos redaguoti